Balsavimas nacionalinio transliuotojo svetainėje lrt.lt vyksta iki balandžio 23 d., o nugalėtojai bus paskelbti Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Šiemet ekspertų komisijos penkiose skirtingose kategorijose nominavo po penkis leidinius. Šiuos kūrinius ekspertai atrinko iš vasario pradžioje visuomenei pristatytų vertingiausių 2025 m. akcijos ilgųjų knygų sąrašų. Pastaruosius sudarė trys komisijos, vienijančios literatūrologus, rašytojus, kritikus, vertėjus, bibliotekininkus ir kultūros tyrinėtojus. Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko rašytojos Eglės Baliutavičiūtės, prozos ir poezijos knygas literatūrologo Manto Tamošaičio, negrožinės literatūros knygas – doc. dr. Jurgos Trimonytės-Bikelienės vadovaujamos ekspertų komisijos.
Vaikų ir paauglių literatūros komisija įvertino apie 200 leidinių, negrožinės literatūros – apie 220, prozos ir poezijos – net apie 410 knygų. Atrinkti kūriniai išsiskiria aktualiomis temomis, menine verte ir, kaip teigia konkurso rengėjai, atspindi šiandienės lietuvių literatūros pulsą – įvairų, drąsų, ieškantį.
Vaikų knygų kategorijoje į finalą pateko Šarūnės Baltrušaitienės „Slaptas Spirgutės noras“, Sigitos Mikšaitės „Istorija vizgina uodegą“, Aušrinės Tilindės „Po šimts pypkių, seneli!“, Neringos Vaitkutės „Odilės pasaka“ ir Jurgos Vilės „Džuljeta ir kino kaukai“.
Tarp knygų paaugliams komisija išskyrė šiuos leidinius: Viktorijos Butautis „Magnetinė sala“, Gerdos Jord „Karalius nakvos Merkinėje“, Justinos Kapeckaitės „Sono Electrum“, Lauryno Peluričio „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“ bei Godos Raibytės-Aleksos „Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių“.
Poezijos knygų kategorijoje į geriausiosios laurus pretenduoja Gintaro Bleizgio „Šešėlių upė“, Gintaro Grajausko „Vandens skonis“, Giedrės Kazlauskaitės „Marialė“, Mindaugo Kvietkausko „Gruntiniai vandenys“, Rimvydo Stankevičiaus „Kartais sninga juodai“.
Iš pernai išleistų prozos knygų ekspertai vertingiausiomis laiko šį penketuką: Marijaus Gailiaus „Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti“, Akvilės Kavaliauskaitės „Jausmai“, Vytauto V. Landsbergio „Bevardžio sagos“, Indrės Motiejūnaitės „Mūsų miestelis“, Linos Simutytės „Raudonasis albumas“.
Negrožinių knygų kategorijoje balsuoti galima už „Adutę“ (sudarytoja Danguolė Gervytė), Mariaus Ėmužio „Šeimininkas ir jo dvariškiai“, „Janinos Degutytės laiškyną, 3 tomai“ (sudarytoja Giedrė Šmitienė), Artūro Svarausko „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“ ir Viktorijos Vitkauskaitės „Namai ir likimai“.
Naujausi komentarai