M. Burokas: už Prousto, už teksto, už žodžių... (knygų apžvalga)

Alainas de Bottonas „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“

Šiais „koučerių“, gyvenimo trenerių, guru, savijautos patarėjų, efektyvių sąmonės vadybininkų ir dvasinės būklės administratorių laikais knyga, kurios pavadinime esama žodžių „kaip tas ar anas gali pakeisti jūsų gyvenimą“, regis, būtų pasmerkta rimtų skaitytojų paniekai (nors ir jie kartais pasiduoda tai „kaltę sukeliančio malonumo“ pagundai).

Bet itin turtingoje šeimoje gimusio, puikų išsilavinimą turinčio rašytojo, filosofo ir populiaraus TV laidų vedėjo A. de Bottono knyga „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ nėra tokia paprasta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. A. de Bottonas yra mokslo ir filosofijos populiarintojas – t. y. sudėtingų dalykų aiškintojas paprastai. Tad ir ši knyga yra apie sudėtingą asmenybę, vieną sudėtingiausių ir ilgiausių literatūros kūrinių ir jo pritaikomumą kasdieniame gyvenime.

Knygoje yra 9 skyriai, keliami 9 klausimai, į kuriuos atsakoma pasitelkus Marcelio Prousto gyvenimą, kūrybą, laiškus, santykius su žmonėmis ir kita. „Kaip mylėti gyvenimą dabar“, „Kaip skaityti sau“, „Kaip sėkmingai kentėti“ – štai tokie klausimai, kurių formuluotėje juntama ir vos pastebima ironijos gaidelė.

Tiesa sakant, lengvu humoru ir vos jaučiama ironija persmelkta visa knyga, todėl norėsiantiems rimtai vadovautis joje išdėstytais patarimais bus sunku. Bet malonu bus tiems, kurie tiesiog nori pajusti skaitymo malonumą ir ką nors sužinoti apie M. Proustą. O kartu ir įsimesti į atmintį keletą nesudėtingų, bet rimtą literatūrinį ir kultūrinį pagrindą turinčių patarimų, kaip gyventi.

Knyga sudėliota taip, kad nevargintų skaitytojo, nesukeltų jam atmetimo reakcijos, galvos skausmo ir noro atidėti ją nebaigtą į šalį. Trumpai tariant, ji tiesiog pranašiškai pritaikyta vidutiniam šiuolaikiniam skaitytojui, mėgstančiam apie viską sužinoti internete (nors ir parašyta 1997-aisiais, interneto kūdikystės amžiuje) – skyreliai, iliustracijos, piešinukai, sąrašai, į mažus blokus suskaidytas tekstas.

Tos iliustracijos ir piešinukai dažnai įdomesni už knygoje žarstomus patarimus mėgautis gyvenimo smulkmenomis, neskubėti, būti savimi ir t. t. ir pan. Už šiuos patarimus įdomesni ir knygoje gausiai pažerti įvairūs M. Prousto gyvenimo faktai ir fakteliai: jo asmenybės apibūdinimas per draugų citatas, jo mėgstamų dailės kūrinių sąrašas, jo laiškai ir kita.

Tikrai įdomūs skyriai „Kaip skaityti sau“ ir „Kaip padėti knygą į šalį“. Tai tokia lengva skaitymo filosofijos ir skaitymo psichologijos, skaitytojo ir knygos, skaitytojo ir rašytojo sąveikos studija. Tiksliau, tos studijos apybraiža, kontūrai, santrauka. A. de Bottonas, pasitelkdamas pavyzdžiu M. Proustą, rašo, kaip skaitymas išaštrina mūsų protą, moko pastebėti detales, kurių kitaip nebūtume pastebėję. Jis tvirtina, kad skaitytojas visuomet literatūroje ieško savęs paties, o knyga „daro mus jautresnius“ sau.

Kita vertus, A. de Bottonas tvirtina, kad „gera knyga kliudo savarankiškai mąstyti – būdama tobulas kūrinys, ji daro tokį stiprų poveikį, kad natūraliai laikome ją pranašesnė už visa, ką galime sukurti patys“. A. de Bottonas renkasi vidurio kelią ir siūlo skaityti, bet nepaversti knygų stabais, neužsiiminėti „meno stabmeldyste“ ir retkarčiais sugrįžti į paprastą gyvenimą, praleisti laiką su artimaisiais, gamtoje.

Nežinau, ar ši knyga sudomins M. Prousto kūryba tiek, kad skaitytojui tučtuojau kils noras atsiversti pirmąjį „Prarasto laiko beieškant“ romaną ir nuodugniai perskaityti visą milžinišką M. Prousto opusą iki galo. Tiesą sakant, tik labai nedaug žmonių yra jį visą perskaitę ir vos vienas kitas perpratęs tiek, kad galėtų kvalifikuotai ar bent pagrįstai apie šiuos kūrinius kalbėti. O nemažai tų, kurie teigia, kad perskaitė M. Proustą – tikrai to nepadarė – „Prarasto laiko beieškant“ yra viena iš tų knygų-paradoksų (kaip ir J. Joyce`o „Ulisas“ ar H. Melville`io „Mobis Dikas“) – žmonės mėgsta ir nori apsimesti jas skaitę, nes tai lyg ir savotiška išsilavinimo, estetizmo, gero skonio ir polinkio į rimtą literatūrą žymė.