Radijo ryšio Lietuvoje ištakos siejamos su carinės Rusijos kariuomenės ryšių tarnyba, kuri 1910 m. Kauno tvirtovės Žaliakalnio forte pradėjo statyti pirmąją vokiečių įmonės „Telefunken“ 1500 W kibirkštinę siunčiamojo radijo ryšio stotį (anteną sudarė trys 50 m stiebai), o brangios ryšio įrangos apsaugai nuo artilerijos pabūklų grėsmės įrengė 4 m storio sienas, kurias dengė žemių pylimas.
Stotis transliavo 1 700 m banga ir buvo skirta ryšiui su kitomis imperijos tvirtovėmis – tuomet dar nei muzikos, nei kalbų per ją išgirsti nebuvo galima. Per Pirmąjį pasaulinį karą atsitraukiančios rusų kariuomenės sudegintą stotį užėmė ir vėliau renovavo kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1919 m. stotis buvo perduota nepriklausomybę paskelbusios besikuriančios Lietuvos kariuomenės ryšių tarnybai. Lietuvos kariuomenė stotį pradėjo naudoti 1919 m. liepos 9 d. – tą dieną nuskambėjo pirmasis Kauno nuolatinės stoties šaukinys. Ši data laikytina radijo ryšio pradžia nepriklausomoje Lietuvoje. Stotyje dirbo patirties ir žinių užsienyje įgiję radiotechnikos specialistai.
Daugiau suskaitmenintų muziejinių vertybių – Lietuvos muziejų kolekcijų portale www.limis.lt.
(be temos)