Lietuvos aviacijos muziejus mini sklandymo pradininko B. Oškinio gimtadienį

Balandžio 15-ąją minimas sklandymo pradininko Lietuvoje Broniaus Oškinio (1913-1985) gimtadienis. Lietuvos aviacijos muziejus dėl karantino, kaip ir kitos kultūros įstaigos, šiandien negalintis įsileisti lankytojų „po savo stogu“, siūlo muziejaus svetainėje susipažinti su nuotraukomis, įamžinusiomis skraidymo aparatus, tarp jų – sklandytuvus bei jų konstruktorius ir sklandytojus. B. Oškiniui skirta nemažai dėmesio – čia pristatomi jo sukonstruoti sklandytuvai „Pempė“, „Raguva“, „Bitelė“, „Rūtelė“, „Garnys“ .

B. Oškinis gimė Šakių apskrityje, Barzduose, 1920-aisiais su šeima persikėlė į Kauną ir čia susidomėjo ir aviacija. 1932 metais pirmąjį sukurtą lietuvišką sklandytuvą T-1 taip pat sukūrė Kaune, o išbandė Pažaislyje. Nuo 1915-ųjų Kaune veikiančio, vieno seniausių Europoje, Aleksoto aerodromo (dabar – S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas) teritorijoje 1990 metų vasarį įkurtas Lietuvos aviacijos muziejus saugo „kelis šio kūrėjo sklandytuvus, daugybę archyvinių nuotraukų bei istorijų užkulisių“, – pažymima muziejaus pranešime.

B. Oškinis mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, kur su draugais 1931 metais įsteigė aviacijos būrelį. Baigęs aviacijos kursus, vadovavo sklandytuvų statybai mokyklos dirbtuvėse. Perkonstravo vokišką mokomąjį sklandytuvą „Zoegling“ ir taip sukūrė lietuvišką sklandymo aparatą („Technikas“). Pažaislyje jį išbandė karo lakūnas Gregorijus Radvenis. Čia pirmąjį savo skrydį atliko ir pats Oškinis, kiek vėliau, 1933-iaisiais, su kitais Nidoje įrengęs sklandymo mokyklą. Netrukus jis išmoko skraidyti ir lėktuvais. Buvo vienas iš Zoknių karo aviacijos dirbtuvių vadovų, vėliau tarnavo karo lakūnu 3-iojoje eskadrilėje. 1937-aisiais drauge su Jonu Pyragiu dalyvavo pasauliniame aviatorių sąskrydyje Elmyroje (JAV). Jame B. Oškinis skraidė sklandytuvu „Biržietis“, o jo kolega – B. Oškinio sukonstruota „Rūta“.

Porą metų po to, kai baigė Lietuvos karo lakūnų mokyklą, B. Oškinis studijavo aeronautiką Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. Į Lietuvą sugrįžo 1940-aisiais ir buvo paskirtas į teritorinio šaulių korpuso Tautinės aviacijos eskadrilės dirbtuves. Paskui dirbo „Fredoje“, gamybos kontrolieriumi Kauno aviacijos dirbtuvėse, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Karui artėjant prie pabaigos, buvo suimtas ir išvežtas į Podolskio lagerį. 1947-aisiais gržo į Kauną, skaitė paskaitas bei kūrė sklandytuvus. 1949-ųjų rudenį baigė statyti ir išbandė pirmąjį pokario metais sklandytuvą BRO-10 „Pūkas“. Keletą metų B. Oškinis dirbo Kauno sklandymo stoties viršininku, vėliau vadovavo sklandymo mokyklai Palangoje.

Lietuvos aviacijos muziejuje užfiksuota ir daugiau įdomių B. Oškinio gyvenimo faktų. Pavyzdžiui, toks, kai Simferopolio aviacijos dirbtuvėse buvo pradėta jo sklandytuvų BRO-9 „Žiogas“, BRO-11 „Pionierius“ ir BRO-12 serijinė gamyba, jais skraidė visuose buvusios SSRS aviacijos sporto klubuose. Minima ir tai, kad 1962 metais Prienuose buvo įkurta Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla, kurioje B. Oškinis dirbo konstruktoriumi, didelį dėmesį skirdamas sklandytuvų jaunimui kūrimui. Į sklandytuvus, kurių sukūrė net 25 įvairių modifikacijų, jis įdiegė nemažai to meto techninių naujovių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių