- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandžio 15-ąją minimas sklandymo pradininko Lietuvoje Broniaus Oškinio (1913-1985) gimtadienis. Lietuvos aviacijos muziejus dėl karantino, kaip ir kitos kultūros įstaigos, šiandien negalintis įsileisti lankytojų „po savo stogu“, siūlo muziejaus svetainėje susipažinti su nuotraukomis, įamžinusiomis skraidymo aparatus, tarp jų – sklandytuvus bei jų konstruktorius ir sklandytojus. B. Oškiniui skirta nemažai dėmesio – čia pristatomi jo sukonstruoti sklandytuvai „Pempė“, „Raguva“, „Bitelė“, „Rūtelė“, „Garnys“ .
B. Oškinis gimė Šakių apskrityje, Barzduose, 1920-aisiais su šeima persikėlė į Kauną ir čia susidomėjo ir aviacija. 1932 metais pirmąjį sukurtą lietuvišką sklandytuvą T-1 taip pat sukūrė Kaune, o išbandė Pažaislyje. Nuo 1915-ųjų Kaune veikiančio, vieno seniausių Europoje, Aleksoto aerodromo (dabar – S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas) teritorijoje 1990 metų vasarį įkurtas Lietuvos aviacijos muziejus saugo „kelis šio kūrėjo sklandytuvus, daugybę archyvinių nuotraukų bei istorijų užkulisių“, – pažymima muziejaus pranešime.
B. Oškinis mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, kur su draugais 1931 metais įsteigė aviacijos būrelį. Baigęs aviacijos kursus, vadovavo sklandytuvų statybai mokyklos dirbtuvėse. Perkonstravo vokišką mokomąjį sklandytuvą „Zoegling“ ir taip sukūrė lietuvišką sklandymo aparatą („Technikas“). Pažaislyje jį išbandė karo lakūnas Gregorijus Radvenis. Čia pirmąjį savo skrydį atliko ir pats Oškinis, kiek vėliau, 1933-iaisiais, su kitais Nidoje įrengęs sklandymo mokyklą. Netrukus jis išmoko skraidyti ir lėktuvais. Buvo vienas iš Zoknių karo aviacijos dirbtuvių vadovų, vėliau tarnavo karo lakūnu 3-iojoje eskadrilėje. 1937-aisiais drauge su Jonu Pyragiu dalyvavo pasauliniame aviatorių sąskrydyje Elmyroje (JAV). Jame B. Oškinis skraidė sklandytuvu „Biržietis“, o jo kolega – B. Oškinio sukonstruota „Rūta“.
Porą metų po to, kai baigė Lietuvos karo lakūnų mokyklą, B. Oškinis studijavo aeronautiką Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. Į Lietuvą sugrįžo 1940-aisiais ir buvo paskirtas į teritorinio šaulių korpuso Tautinės aviacijos eskadrilės dirbtuves. Paskui dirbo „Fredoje“, gamybos kontrolieriumi Kauno aviacijos dirbtuvėse, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Karui artėjant prie pabaigos, buvo suimtas ir išvežtas į Podolskio lagerį. 1947-aisiais gržo į Kauną, skaitė paskaitas bei kūrė sklandytuvus. 1949-ųjų rudenį baigė statyti ir išbandė pirmąjį pokario metais sklandytuvą BRO-10 „Pūkas“. Keletą metų B. Oškinis dirbo Kauno sklandymo stoties viršininku, vėliau vadovavo sklandymo mokyklai Palangoje.
Lietuvos aviacijos muziejuje užfiksuota ir daugiau įdomių B. Oškinio gyvenimo faktų. Pavyzdžiui, toks, kai Simferopolio aviacijos dirbtuvėse buvo pradėta jo sklandytuvų BRO-9 „Žiogas“, BRO-11 „Pionierius“ ir BRO-12 serijinė gamyba, jais skraidė visuose buvusios SSRS aviacijos sporto klubuose. Minima ir tai, kad 1962 metais Prienuose buvo įkurta Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla, kurioje B. Oškinis dirbo konstruktoriumi, didelį dėmesį skirdamas sklandytuvų jaunimui kūrimui. Į sklandytuvus, kurių sukūrė net 25 įvairių modifikacijų, jis įdiegė nemažai to meto techninių naujovių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...