Legendos ir atradimai
„Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška džiaugiasi: šiemet festivalis žiūrovams dovanos ypatingą premjerą – naujausią Joachimo Triero filmą „Sentimentali vertė“. Vos pasirodžiusi juosta jau pelnė ne vieną kino apdovanojimą: Kanų kino festivalio Didįjį prizą, šešis Europos kino apdovanojimus ir net devynias „Oskarų“ nominacijas.
„Viskas, prie ko prisiliečia režisierius J. Trieras kartu su scenaristu Eskilu Vogtu, virsta auksu. Tai tas filmas, kurį drąsiai galima vadinti metų geriausiuoju. Net neabejoju, jis yra pagrindinis favoritas laimėti ir „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijų prizą“, – pamatyti kviečia A. Ramaška.
„Šis filmas – mano šių metų „Kino pavasario“ atradimas“, – intriguoja festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas, kalbėdamas apie jausmingą ir jautrią dramą „Romerija“ (rež. Carla Simón). Filme pasakojama apie aštuoniolikmetę Mariną, kuri dar kūdikystėje neteko tėvų dėl jų priklausomybės nuo narkotikų. Vedama mamos dienoraščio, ji keliauja į saulėtą Ispanijos uostamiestį narplioti tėvų, kurių niekada nepažinojo, istorijos.
„Nors filmas liečia sudėtingas temas, tačiau spinduliuoja ispaniška saule, šviesa. Režisierė filmą kūrė remdamasi savo mamos dienoraščio užrašais. Gal dėl to jis kiek priminė ankstesnių metų festivalio hitą „Po saulės“. Abu pasakojimai jautriai narsto prisiminimus apie tėvus, kurie iki galo liko nepažinti“, – įžvalgomis dalijasi K. Kazlauskas.
Kiek labiau atsipalaiduoti, tačiau ne mažiau susimąstyti kviečia finansų vadovė Odeta Morkūnienė, ragindama nepraleisti erotiškiausios šių metų juostos „Suaugusiųjų žaidimai“ (rež. Ericas K. Boulianne).
„Atrodo tarsi lengva komedija apie seksą, tačiau iki juokingumo nepatogios scenos atveria jautrų savęs ir kito pažinimą. Istorijos centre – vidutinio amžiaus sutuoktinių pora, kartu gyvenanti jau šešiolika metų ir auginanti du vaikus. Jų santykiai – seksualinėje tyloje ir ramybėje. Vedami smalsumo, bet ne krizės, juodu įsileidžia į savo santykius daugiau žmonių ir kartu tyrinėja ištikimybės, seksualumo ir artumo ribas“, – atskleidžia O. Morkūnienė.
Kviečiančios širdys
„Filmas, kuris kalba pats už save“, – sako programos sudarytojas Karolis Žukas, kviesdamas kartu išgyventi visą pasaulį sukrėtusią istoriją, atkurtą vaidybiniame filme „Hind Radžab balsas“.
„Režisierė Kaouther Ben Hania sukūrė bene labiausiai emociškai triuškinantį praėjusių metų filmą, kuriame riba tarp kino meno ir žiaurios realybės tiesiog išnyksta. Naudodama tikrą pasaulį šokiravusį šešiametės Hind Radžab pagalbos šauksmo įrašą, autorė priverčia žiūrovą ne tik stebėti, bet ir fiziškai pajusti paralyžiuojantį bejėgiškumą. Tai kolektyvinės atminties dokumentas ir liudijimas apie tragediją, nuo kurios nusisukti neturime teisės“, – teigia K. Žukas.
Norintiems nubraukti ne vieną ašarą, programos sudarytoja ir programos skyriaus koordinatorė Benita Paplauskaitė rekomenduoja „Džiulian“ (rež. Cato Kusters).
„Belgų rašytojos Fleur Pierets autobiografinės knygos adaptacija, jautriai atverianti queer santykių trapumą ir pasipriešinimą pasauliui, kuris vis dar neleidžia mylėti laisvai. Ši tikra dviejų moterų santykių istorija galėjo virsti politiniu manifestu, tačiau tapo subtiliu atsidavimo, netekties ir nesibaigiančios meilės be sienų portretu. Filmas tikrai patiks tiems, kas mato svarbą kalbėti LGBTQI+ temomis, bet ypač rekomenduoju tiems, kuriuos ši mano rekomendacija erzina“, – šypsosi B. Paplauskaitė.
Dar viena ne mažiau intriguojanti rekomendacija – kino meistrės Agnieszkos Holland naujausia juosta apie garsųjį rašytoją Francą Kafką. „Rekomenduoju tiems, kas F. Kafką pažįsta tik iš knygų, o apie francišką jo pusę nežino nieko“, – apie filmą „Francas“ sako komunikacijos ir rinkodaros vadovė Daiva Visockytė.
Jos teigimu, intriguoja režisierės pasirinkimas filmą pavadinti ne žinoma pavarde, o vardu, taip sukuriant intymų ir itin žmogišką menininko portretą. „Čia F. Kafka vaizduojamas ne kaip mitinė ir didinga figūra, o kaip gležnas, ligotas, sutrikęs jaunas žmogus, nuolat bandantis išsivaduoti iš autoritariško tėvo šešėlio. Užtat pats filmas – tikras saldainis akims savo daile, kostiumais ir aktoriais“, – susižavėjimo neslepia D. Visockytė.
Azijos spalvos
Iš Europos – tiesiai į Azijos didmiestį nukeliauti kviečia Kauno koordinatorė Kotryna Lingienė. Moterų šeimos istoriją pasakojančio filmo „Kairiarankė“ (rež. Tsou Shih-Ching) veiksmas vyksta spalvotame, triukšmingame ir gatvės maistu kvepiančiame Taipėjuje.
„Subtili ir švelni, nors nė kiek nenuobodi taivanietiška drama apie atsakomybę, kurią turime jausti bendraudami su jaunesniais ir mažiau patyrusiais už save. Azijos kinui būdinga pauzių estetika įsupa ir kviečia neteisti – nei visuomenės akyse nusidėjusių mergaičių, nei jų šeimos narių, XXI a. visuomenėje vis dar gyvenančių pagal senamadiškas taisykles“, – intriguoja K. Lingienė.
Kauno koordinatorius Kęstutis Lingys ragina nepraleisti ir aštresnio siužeto filmų, turinčių politinį atspalvį ar net juodojo humoro elementų. Vienas tokių – „Tiesiog atsitikimas“ (rež. Jafaras Panahi), pelnęs Kanų „Auksinę palmės šakelę“.
„Atsitiktinis eismo įvykis virsta akistata su galimu žmonių kankintoju, o keršto troškimas susiduria su teisingumo riba. Be lengvų atsakymų, su juodu humoru ir skaudžia žmogiška tiesa – filmas, kuris nepaleidžia dar ilgai po seanso“, – apie šią moralinę spąstų kelionę sako K. Lingys.
Pieštas pasaulis
Šiemet festivalyje gausu ir animacinių pasakojimų, kuriuos įkvėpė tikros asmenybės. Programos sudarytoja ir kino teatro „Pasaka“ turinio vadovė Giedrė Vyšniauskaitė ragina nepražiūrėti istorijos apie mažą energingą ir kūrybingą mergaitę vardu Frida filme „Labas, Frida!“ (rež. Karine Vézina, André Kadi).
„Ji – tikras gaivalas: linksma, žaisminga, energinga. Turbūt nesunku atspėti, kad tai istorija apie garsiąją dailininkę Fridą Kahlo. Filmas mus nukels į kūrėjos vaikystę saulėtoje, spalvomis pulsuojančioje Meksikoje. Animacija švenčia gyvenimą, kūrybą ir gebėjimą lanksčiai priimti gyvenimo metamus iššūkius“, – inspiruoja G. Vyšniauskaitė.
Kita ne mažiau įkvepiančia istorija dalijasi edukacinių veiklų projektų vadovė Gintarė Gilaitienė. Ji tiek vaikus, tiek suaugusiuosius kviečia atrasti animacinį filmą „Merė Aning“ (rež. Marcelis Barelli), kuriame pasakojama apie garsią paleontologijos pradininkę Merę Anning.
„Tikra istorija apie mergaitę, kuri pakeitė mokslo istoriją. Ji gimė 1799 m. Anglijoje, buvo savamokslė ir dirbo laikais, kai moterims mokslas buvo beveik neprieinamas. Režisierius šiuo filmu norėjo parodyti, kad smalsumas, drąsa ir noras mokytis gali nuvesti prie nuostabių atradimų“, – apibendrina G. Gilaitienė.
Naujausi komentarai