tragiška paroda „Keisti kailį“, toks įspūdis garbinanti sovietmetį. Ar tikrai tokios menkavertės, visų pirma savo eksponatais, parodas reikia remti valstybės lėšomis ir rodyti tiek ilgai parodų rūmuose? Juokinga skaityti kuratorės sapaliojimus apie nuostabius darbo bendruomenių santykius okupacijos laikotarpiu, kur buvo ir partijos sekretoriai ir kgb ausys ir akys, baimė ir darbo žmonių išnaudojimas. Autorė aiškiai pati nedirbo jokiame sovietiniame fabrike.