Fotografijose – J. Šoblinskytės žvilgsnis anapus regimybės

Su jaunos menininkės kūryba neseniai galėjo susipažinti Maironio literatūros muziejaus lankytojai: čia veikė personalinė J. Šoblinskytės fotografijų paroda „Mikrokosmosas“.

Į fotomeną J. Šoblinskytė atėjo kūrybos aplinkkeliais, savo vidinį norą kurti išreikšdama floristikoje, kuri tapo jos pirmąja specialybe. 2012–2014 m. telšiškė mokėsi Kauno taikomosios dailės mokykloje, įgijo fotografijos specialybę (specialybės mokytojas fotomenininkas Robertas Misiukonis). 2016–2020 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete studijavo metalo meną.

Šiandien Kaune gyvenanti menininkė įsitvirtina fotografijoje – yra dalyvavusi kolektyvinėse fotografijos parodose, šiuo metu sukūrusi ne vieną fotografijų ciklą, pradeda rengti personalines fotografijos parodas.

Išbandžiusi įvairias meninės fotografijos technikas, kūrusi portretus, abstrakčios fotografijos ciklus, šiandien J. Šoblinskytė domisi kosmoso ir mikrokosmoso temomis. Per jas autorė universalizuoja žmogaus ir visatos santykį, per abstrakčiąją raišką svarsto egzistencinius klausimus, kelia filosofines būties problemas.

Julija Šobinskytė. Iš ciklo „Mikrokosmosas“ / Asmeninio archyvo nuotr.

Meninių fotografijų ciklas „Mikrokosmosas“ konceptualus ir šiuolaikiškas. Autorė eksperimentuoja formomis ir žaidžia koloristika, niuansuoja detales, kuria konceptualius siurrealistinius vaizdinius, juos mistifikuoja. Pasirinkta tema ir forma J. Šoblinskytei suteikia galimybę kurti abstrakčius vaizdinius, kuriuose yra ryškinama forma – amžinoji Visatos paslaptis, egzistencijos trapumas ir amžinybė. Pasibaigus vienai parodai ir rengiantis parodai Pagėgių savivaldybės kultūros centre, fotomenininkė sutiko atsakyti į kelis klausimus.

– Kada susidomėjote fotografijos menu?

– Fotografija pradėjau domėtis paauglystėje, padėjo draugė ir sesuo, aš pati tuo metu techniškai mažai ką išmaniau. Tuo metu fotografavome su tuo, ką turėjome. Stengėmės pagal galimybes: pakabindavome foną, pasidažydavome, apsirengdavome, norėdavosi išbristi iš buitinio konteksto. Tuo metu svajojau apie rimtą fotoaparatą.

– Kiek ir kokios studijos darė įtaką Jūsų dabartinei veiklai ir pomėgiams?

– Labiausiai man įtaką turėjo ne mokslai, o mano domėjimasis įvairiais dalykais, skaitymas, ambicijos, kad ir aš tai išmokti noriu. Turiu prisipažinti, kad neperskaičiau nė vienos knygos iš mokyklos privalomojo sąrašo, bet skaičiau knygas apie tai, kas mane domino. Gyvenime ir iš gyvenimo imu tai, ko man reikia, o tai, kas neaktualu, nesvarbu asmeniškai, ko nenoriu, niekas neprivers daryti. Mokiausi floristikos, ji man davė tikrai naudingų dalykų: kad ir kaip būtų keista, ši sritis inspiravo tai, kad vėliau įstojau studijuoti metalo meno. Fotografija man yra visa apimantis, vizualiai užfiksuojantis ir apibendrinantis menas, čia gali vaizduoti bet ką.

Patinka pabrėžti lyties bruožus, išryškinti, provokuoti. Pastebėti nepastebimus dalykus, neestetišką estetiką.

– Pastebėjau, mėgstate eksperimentuoti temomis fotografijoje? Kokios temos Jus labiausiai domina ?

– Fotografijos mene mane labiausiai domina socialinės temos, nuoga nepatogi teisybė, absurdas, dviprasmybė, humoras, lytiškumas. Man patinka pabrėžti lyties bruožus, išryškinti, provokuoti. Pastebėti nepastebimus dalykus, neestetišką estetiką, suderinamumą su nesuderinamumu, parodyti tyčia, ne taip, kaip reikia. Domiuosi antrinių medžiagų panaudojimu.

Julija Šobinskytė. Iš ciklo „Mikrokosmosas“ / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip kilo idėja sukurti šią fotografijų seriją „Mikrokosmosas“?

– Mėgstu spoksoti į visokius plyšius, kažką bandyti įžvelgti, įsisavinti, įsivaizduoti, prikurti. Pagalvojau, kad tai visai nebloga tema fotografijoje. Meninės fotografijos parodose vis matydavau senus analogine fotografijos technika darytus reportažus, pagalvojau, kad noriu ko nors kito.