Pasaulis susižavėjo

Balandžio 1-ąją juokausime ir bandysime apgauti vienas kitą – juk Melagių diena. Tačiau mažai kas žino, kad tądien pasaulyje minima ir Valgomų knygų diena. Jos idėja 1999 m. gimė garsiai prancūzų popieriaus karpinių menininkei ir knygų iliustruotojai Beatrice Coron ir amerikiečių rašytojai, bibliotekininkei, leidėjai Judith Hoffberg.

Balandžio 1 d. pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė prancūzų gastronomas Jeanas Anthelme Brillat-Savarin, išgarsėjęs kulinarijos istorijos ir receptų knyga "Skonio fiziologija".

Šventės šūkiu pasirinkta britų filosofo Franciso Bacono sentencija: "Yra knygų, kurias verta tik paragauti, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti." Valgomų knygų diena jos iniciatorės norėjo suteikti visuomenei galimybę ir tiesiogine, ir perkeltine prasme pasotinti knygų alkį.

Po metų, 2000-aisiais, surengtas pirmasis Valgomų knygų dienos festivalis, kurio renginiai vyko JAV, Prancūzijoje, Australijoje. Neprireikė nė dešimtmečio, kai festivalio geografija išsiplėtė po visą pasaulį. B.Coron netgi sukūrė specialų tinklalapį, kuriame įamžinama valgomų knygų kolekcija, o šių knygų entuziastai stebina savo išmone.

Mini išradingai

Valgomų knygų gerbėjai rungtyniauja, norėdami kuo įdomiau paminėti šią dieną. Kanados Okotokso miestelio viešoji biblioteka pakvietė profesionalius virtuvės šefus sukurti po patiekalą pagal pasirinktą knygos viršelį. Floridos bibliotekos darbuotojai surengė valgomų knygų kūrimo varžytuves – kūrėjai turėjo kuo geriau viršelyje atspindėti pagrindinį knygos herojų ir turinį.

Analogiški konkursai vyksta ir socialinėje erdvėje. Britė Zoe Toft savo tinklaraštyje rengia valgomų knygų konkursą šeimoms. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje bibliotekininke dirbanti ir du vaikus auginanti moteris taip nori paskatinti tėvus sudominti savo atžalas knygomis.

Knygas iš maisto produktų kuria ir žinomi menininkai. Japonas Masaki Tatsumi siūlo netgi visą seriją knygų iš džiovintų supresuotų ryžių, marinuotų japoniškų ridikų, sūrio, menkių ikrų ir kt. produktų.

O štai britų menininkė Victoria Gatson sumanė kepti keksiukus, papuoštus miniatiūrinėmis knygomis. Šiai minčiai ją įkvėpė noras nustebinti jubiliejų švenčiančią seserį. Iškepus jai 50 knygomis dekoruotų keksiukų, nustebino ne tik jubiliatę. Populiarumas buvo toks, kad teko įkurti savo kepyklėlę.

Knygos su užduotimi

Garsius pasaulio dizainerius knygos įkvepia knygų forma. Vokiečių dizaineris Nickas Bamptonas įrodė, kad prieksonius galima pateikti knygos formatu. Jos lapai – įvairių spalvų ir atspalvių. Pakanka išplėšti reikiamo prieskonio lapą, įmesti jį į verdamą arba kepamą patiekalą, ir lapas tiesiog ištirpsta, o patiekalas įgyja tų prieskonių skonį.

Vokiečių gamintojai sukūrė knygą "Korefe", kuri iškepta tampa... lazanija. Iš ko pagaminti knygos lapai? Žinoma, iš makaronų tešlos. Ant jų atspausta informacija, kaip pasigaminti lazaniją. Sužinojai, išsikepei – ir skanaus!

Viena kroatų leidykla išleido knygą, kurią perskaityti įmanoma tik iškeptą. Ją reikia susukti į foliją, iškepti ir tik tada puslapiuose pasimatys receptai.

O štai rusų sukurta medinė knyga yra ne tik praktiškų patarimų rinkinys, bet ir pjaustymo lentelė. Ši knyga moko kulinarijos terminų. Viename knygos lape yra aprašymas, kitame – centimetrais suliniuota pjaustymo lentelė. "Skaitytojas" sužino, kad julienne reiškia pjaustyti plonais griežinėliais, batonnet – lazdelėmis.