Idėjas S. Eidrigevičiaus centrui Panevėžyje pasiūlė 19 architektų

Lenkijoje gyvenančio žinomo lietuvių menininko menų centras turėtų iškilti rekonstravus ar nugriovus Respublikos gatvėje esantį kino teatrą „Garsas“.

„Pateikta 19 darbų, jie eksponuojami, gegužės 9-ąją atvyks tarptautinė komisija, darbai bus vertinami. Trys geriausi darbai bus premijuojami, su pirmosios vietos laimėtoju bus sudaryta sutartis techniniam projektui rengti“, – BNS sakė savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

Anot jos, tikimasi laimėtoją atrinkti iki gegužės vidurio. Projektus galima peržiūrėti Panevėžio dailės galerijoje.

Kaip skelbta anksčiau, architektų pasiūlymus be savivaldybės atstovų vertins architektai Audrius Ambrasas, Lukas Rekevičius, lenkų ir belgų architektai Stanislawas Denko (Stanislavas Denko) bei Johanas de Wachteris (Johanas de Vachteris), pats menininkas S. Eidrigevičius.

Savivaldybei įrengus meno centrą, menininkas žada dovanoti savo darbų kolekciją. Planuojama, kad būsimame centre žiūrovai galės susipažinti ne tik su S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicija, bet ir netradicinėmis parodomis, dalyvauti seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, meninėse akcijose.

Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

1949 metais Panevėžio apskrityje, Mediniškiuose, gimęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius kelis dešimtmečius gyvena Lenkijoje. Per savo karjerą jis yra surengęs daugiau nei 100 individualių parodų įvairiose šalyse, iliustravo per 40 knygų, daugiausia – vaikams. Menininko kūrybinė veikla apima daugybę sričių: nuo įvairių žanrų dailės, meninių akcijų, instaliacijų iki teatro scenografijos, pjesių, režisūros, performansų. 2016-aisiais menininkas išleido savo iliustruotą ir paties parašytą poemą „Giedanti gaidžio galva“ pietų panevėžiškių tarme.