Gintaras konkuruoja su perlais
„Pėdos“ galerijoje pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės remiamas tarptautinis meno projektas „Gintaras +“. Ambicinga paroda, bandanti Lietuvoje gintarui sugrąžinti pripažinimą ir šlovę, kurią jis yra praradęs. Įspūdinga paroda, intriguojanti autorių, požiūrių, originalių idėjų įvairove, įdomi gintaras plius kitos medžiagos, plius konceptas aspektu.
„Norėjom kažko nelaukto, kitaip parodyti gintarą“, - per vernisažą tvirtino „Pėdos“ galerijos savininkas Vytautas Karčiauskas. Taigi keturiolika projekto dalyvių – menininkai iš Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos – bando „rasti kalbą“ su gintaru, kurio įvaizdis mūsų šalyje nuvalkiotas, ši medžiaga nevertinama arba per menkai vertinama, palyginti su kitomis Europos šalimis. Projekto idėjos autorė Jurga Karčiauskaitė-Lago į parodos atidarymą susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tai, kaip taupiai ir pagarbiai savo juvelyrikoje naudoja gintarą parodoje dalyvaujantys užsieniečiai dailininkai. „Gintaras užsienyje – labai brangus“, - tvirtino menininkė, daug laiko praleidžianti Ispanijoje. Anot jos, ispanų, italų ar net vokiečių juvelyrams pigiau naudoti perlus nei gintarą. Tai matyti ir iš ispano F. Dorelos, italo R. Veronezės projektui „Gintaras +“ sukurtų koljė.
Lietuvių gintaro menui parodoje atstovauja B. Stulgaitės, S. Virpilaičio, J. Erminaitės, A. Ališankos, S. ir A. Krivičių, V. Milkinto, N. Žoludevo, J. Karčiauskaitės-Lago, L. Potet, V. Karčiausko kūriniai – juvelyrika, konceptualios kompozicijos, objektai ir netgi skulptūros. Menininkai gintarą derina su pačiomis įvairiausiomis medžiagomis – sidabru, oda, šilku, medžiu, mamuto kaulu, vitražiniu stiklu, bronza.
Atskiras stendas skirtas klaipėdiečio N. Žoludevo solidžiai juvelyrikai, kurioje gintaras prašmatniai inkrustuojamas su sibirietišku mamuto kaulu, sidabru ir įvairiausiais brangiais bei pusbrangiais akmenimis. Greta konceptualiai išsiskleidžia L. Potet kompozicija – ant bespalvio stiklo vitražo lyg iš putotos jūros bangos išnyrantys gintarai. J. Karčiauskaitė ant lentynos tarsi ant pakrantės smėlio pažėrė gal tris dešimtis natūralaus gintaro gabalėlių, - kiekvienas sidabriniu pakabuku, priderintu prie nešlifuoto gintaro gabalėlio formos. Jie visi – tokie skirtingi, jaukūs ir paprasti, lyg pasidaryti tavo paties. To, suprantama, nepasakysi apie V. Karčiausko skulptūras, kurios vis dėlto perša mintį, kad ir didingą trimatį meną gintaras gali sušildyti.
Ekspozicijoje žvilgsnį patraukia prieštaringai vertinamos vilniečių menininkų Solveigos ir Alfredo Krivičių gintaro mozaikos – princesės Dianos, Merlinos Monro, Madonos portretai, – kaip autoironiškai sako patys autoriai, sukurti „Pilies gatvės technika“, tarsi kviečiantys diskusijai apie tai, kas vertinga, amžina ir laikina. Be jų, eksponuojami ir visai „rimti“ Krivičių darbai – originalios improvizacijos archeologinių radinių tema. Tarsi naują kvėpavimą gintarui suteikia superšiuolaikiški J. Erminaitės, B. Stulgaitės, S. Virpilaičio, vokiečio F. Blaimo kūriniai.
Projektas „Gintaras +“ „Pėdoje“ paviešės iki kitų metų pradžios, o paskui iškeliaus į platųjį pasaulį.
Naujausi komentarai