Europos Parlamento LUX prizas – komiškai dramai „Tonis Erdmanas“

Kritikų pripažinta komiška drama pasakoja apie sudėtingus santykius tarp karjeristės dukros ir jos ekscentriško tėvo.

Šiemet tarp 10-metį mininčio apdovanojimo finalininkų taip pat buvo šveicaro Claude'o Barraso animacinis filmas „Mano, kaip cukinijos, gyvenimas“ („Ma Vie de Courgette“) ir tunisietės Leylos Bouzid juosta „Kai atmerkiu akis“ („A Peine J'ouvre les Yeux“).

Strasbūre surengtoje ceremonijoje apdovanojimą laimėtojai įteikė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Shulzas, kuris akcentavo filme paliečiamą šeimos santykių temą.

„Šis filmas kandžiai apibūdina, kaip santykiai šeimoje keičia ir paveikia mus senstančioje bei nuolat konkuruojančioje visuomenėje. Šis filmas nesiūlo lengvų atsakymų, bet, su tam tikru humoro prieskoniu, jis skatina ieškoti to, ką reikia saugoti ir branginti“, – sakė EP pirmininkas.

Apdovanojimą gavusi M. Ade pažymėjo, kad LUX prizas – ypatinga garbė, kadangi laimėtoja išrinkta parlamento narių iš įvairių skirtingų kultūrų.

„Kurdama šį filmą dirbau su daugybe žmonių iš skirtingų šalių, bet visi jaučiame tą pačią meilę kinui. <...> Manau, kad nė viena medija nesugeba taip lengvai mūsų nukelti į įvairias erdves, kultūras, kaip kinas. Džiaugiuosi, kad filmo subtitravimas Europos Sąjungos kalbomis padės įveikti ir kalbų barjerus“, – ceremonijoje kalbėjo režisierė.

„Tonis Erdmanas“ reprezentuos Vokietiją „Oskaro“ apdovanojimų geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Kritikai jį anksčiau yra įvardiję „viena unikaliausių komedijų per visus 110 žanro gyvavimo metų“. Tiesa, „Tonis Erdmanas“ yra drama. Specialų tarptautinės kritikų asociacijos FIPRESCI prizą Kanuose gavęs filmas pasakoja apie vieną nuo kito atitolusius tėvą ir dukrą. 65-erių ekscentriškas muzikos mokytojas Vinfrydas (vaid. Peteris Simonischekas) spontaniškai nusprendžia nieko nepranešęs aplankyti dukrą (vaid. Sandra Huller) darbo metu Bukarešte. Inesa išsisukinėja nuo per daug artimo bendravimo, bet Vinfrydas nepasiduoda ir prisigalvoja komiškai absurdiškų situacijų, norėdamas priartėti prie į darbą įnikusios ir į depresiją grimztančios dukros. Vinfrydas vienu atveju įsikūnija į Vokietijos ambasadorių, kitu – į tariamą konsultantą Tonį Erdmaną, taip priversdamas dukrą dažnai jaustis labai nepatogiai.