Ekspertas: Vytauto Didžiojo palaikai katedroje galėjo būti atrasti jau 1931 metais

Tai penktadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė Saulius Poderis, anksčiau Vilniaus arkikatedroje ieškojęs karališkųjų insignijų.

Jo teigimu, ir dabar Vytauto Didžiojo palaikai turėtų būti arkikatedroje.

„Turime nusistatę vietą, kur galėtų būti šis skeletas, reikia tiesiog politinės valios, reikia leidimų, reikia visko ir galima jį surasti“, – sakė tyrėjas.

Anot S. Poderio, esama pagrįstų įtarimų, kad 1931 metais, po didžiojo pavasario potvynio, katedroje iš tiesų buvo rasti ne treji, o ketveri karališkieji palaikai – didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506), Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545), Barboros Radvilaitės (1520–1551) ir Vytauto Didžiojo.

Archyvuose tyrėjas aptiko dokumentų, liudijančių, jog tuomet atsakingi asmenys katedroje planavo įrengti keturių karališkųjų asmenų sarkofagus, tačiau tuometinei Lenkijos valdžiai (tada Vilnius buvo Lenkijos sudėtyje) pranešta tik apie trejus rastus palaikus.

Apie tai, kad Vilniaus katedroje Aleksandro kriptoje buvo palaidotas ir Vytautas Didysis, 1806 metais laiške rašė katedros prelatas Pranciškus Ksaveras Bogušas. Anot S. Poderio, jis savo draugui kunigaikščiui Čartorickiui rašė norėjęs pamatyti rūsį, kuriame yra Aleksandro ir Vytauto palaikai, bet niekas nesugebėjo jo parodyti.

Spėjimus apie 1931 metais rastus ketverius palaikus sutvirtino ir S. Poderio Gdansko fotografijos galerijos archyve aptikti stikliniai negatyvai. Juose įamžintas Vilniaus arkikatedros remontas, karališko mauzoliejaus statybos etapai. Vienoje nuotraukoje matyti treji palaikai, kitoje – ketveri.

„Turime didelę didelę tikimybę šiandien jums pristatyti Vytauto atvaizdą“, – rodydamas fotografiją sakė S. Poderis.

„Šiuo atveju pirmame plane yra abi karalienės, tai yra Elžbieta ir Barbora, tuo tarpu šone yra Aleksandras antrame plane, o pirmas yra greičiausiai Vytautas. Tai yra tas skeletas, kurio trūksta šiandien mauzoliejuje“, – teigė jis.

Anot archeologo Gintauto Rackevičiaus, matyti, kad nuotrauka daryta greičiausiai antropologinės palaikų analizės metu. Joje matyti tvarkingai ant stalo sudėtos keturių žmonių kaukolės ir kaulai.

„Tikėtina, kad ketvirtieji palaikai šioje antroje planšetėje yra Vytauto Didžiojo palaikai“, – sakė jis.

„Paskui kažkodėl visuomenei buvo parodyti trijų valdovų palaikai, o vienus apsispręsta paslėpti. Dėl to tas klaustukas pavadinime išlieka, nes turime būti korektiški, negalime pasakyti šiandien, kad čia yra Vytauto palaikai. Reikia paprasčiausiai tuos palaikus atrasti. Kur jų ieškoti? Greičiausiai, kad katedroje. Labai maža tikimybė, kad jų ten nebūtų“, – kalbėjo archeologas.

Istoriko Alvydo Nikžentaičio teigimu, surinkti duomenys yra rimti, juos reikia tikrinti.

Pasak jo, nepaisant to, ar dabar bus tikrinama S. Poderio versija apie Vytauto Didžiojo palaikus, ar ne, būtina surinkti Gediminaičių dinastijos atstovų DNR informaciją.

„Gediminaičių dinastijos atstovai guli Kijevo lauros vienuolyne, ir aš čia kalbu apie Olelkaičius (Gediminaičių dinastijos kunigaikščių giminė, kilusi iš Algirdo anūko, Kijevo kunigaikščio Olelkos Vladimirovičiaus – BNS). Mes turime dabar kontaktus su Kijevo lauros tyrėjais, kurie nori pirma identifikuoti Kijevo lauroje palaidotus asmenis. Mes esame šiuos ukrainiečių tyrėjus suvedę su atitinkamomis kolegomis Lietuvoje“, – teigė A. Nikžentaitis.

Jis sakė yra gavęs Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovų patikinimą, jog būtų galima paimti Kijevo Pečorų lauroje – seniausiame Ukrainos stačiatikių vienuolyne – palaidotų kunigaikščių DNR.

„Ukrainiečių tyrėjų grupė, kuri nori vykdyti tyrimus Kijevo lauroje, pageidauja, kad pagrindiniai jų partneriai būtų lietuviai. Kitaip tariant, mes turime unikalią galimybę, kurios niekados per pastarąjį šimtą metų neturėjome – paimti DNR mėginius iš Olelkaičio palaidojimo. Neturėjome todėl, kad per visą tą laikotarpį, per pastarąjį daugiau nei šimtą, šita laura priklausė Maskvos patriarchatui. Kad Maskvos patriarchatas įsileistų ir leistų padaryti mėginius iš Olelkaičio palaikų, buvo visiškai neįmanoma“, – tvirtino istorikas.

Jo žiniomis, pernai sausį pranešus apie rastas karališkąsias insignijas Vilniaus katedros požemiuose, buvo parengta kompleksinė katedros tyrimo programa, ji esą numato ir palaikų, kurie ten bus rasti, identifikavimo darbus, istorinius, archeologinius ir kitokius tyrimus.

Seimo Laisvės ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius teigė, kad valdžios institucijoms reikėtų „truputėlį nuimti skepsį“ dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir imtis darbų, ypač kad 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais.

„Turiu tokį žodinį finansų ministro Kristupo Vaitiekūno pasakymą: „Jeigu jūs įrodote, kad tai, ką jūs šiandien išgirdote, (yra patikima – BNS), aš rasiu būdų skirti finansavimą.“ Tokį žodinį patvirtinimą aš turiu“, – sakė parlamentaras.

Aš tikiu, kad pavyks įtikinti Vyriausybę ir startuoti su finansavimu DNR mėginių paėmimui.

„Aš tikiu, kad pavyks įtikinti Vyriausybę ir startuoti su finansavimu DNR mėginių paėmimui iš Olelkaičių palaikų, tuo labiau, kad ir ukrainiečiai linkę su mumis bendradarbiauti, tai mes turėtume raktą“, – pridūrė jis.

Anot D. Jakavičiaus, kitas kelias yra darbo grupės sukūrimas ir proceso pradžia.

A. Nikžentaičio duomenimis, tyrėjų grupė jau yra susibūrusi, atliekami smulkūs paruošiamieji darbai.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija. Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 metais, per jį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.