Kauno miesto dainų ir šokių šventė, nors ir konkuravusi su baikerių švente, surinko rekordinį žiūrovų skaičių - beveik dešimt tūkstančių. Organizatoriai džiaugėsi turėsiantys atkirtį skeptikams, teigiantiems, esą į Dainų šventes žmonės vaikšto dėl pramogų trūkumo. Tačiau situacija paradoksali: nors dainų šventėse tribūnos lūžta nuo žiūrovų gausos, jaunimą dainavimas chore mažai vilioja. „Chorinio dainavimo tradicijos nyksta", - pastebi šventės organizatoriai. Jiems pritaria ir tautinių šokių kolektyvai.
Nepopsiška ir nuotaikinga
Šiemet ir žiūrovai, ir šventės dalyviai buvo nuotaikingi: choristai kėlė bangas, nuo jų neatsiliko ir žiūrovai, dainavę ir šokę tribūnose. Šventės svečiai pastebi: niekur kitur, net Vilniuje, nėra tokios Dainų šventės dvasios kaip Kaune, Dainų slėnyje, kur ši šventė 1924 m. gimė. „Laikomės tradicijos, kad Dainų šventė nėra popšventė. Tai yra lietuvių kompozitorių klasikų ir liaudies dainų šventė. Pagal tai sudarome repertuarą. Vilniuje dainų šventėse ir popdainų į repertuarą įtraukiama. Šiemet ypač atsigręžėme į liaudies dainas, nes šventė buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės 90-mečiui", - pasakojo šventės meno vadovė Leokadija Januškienė.
Jai pritarė šventės vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas Petras Bingelis: „Manau, dėl šios istorinės datos šiemet į organizatorių kvietimą atvykti atsiliepė ypač daug chorų, suvažiavo ir iš toli. Juk kas be dainos Lietuva? Daina lietuvį lydėjo ir gerais, ir sunkiais, ir labai sunkiais laikais. Dainos skambėjo ir tada, kai, atrodė, nebėra vilčių išgyventi. Todėl dainomis pagerbti nepriklausomybės jubiliejų yra labai simboliška ir prasminga."
Chorų - kiek telpa
Kauno dainų ir šokių šventės organizatoriai prisipažįsta: norėtųsi miesto dainų šventę rengti kaip respublikinės dainų šventės repeticiją. „Tačiau nepavyksta, nes šiuo metu mes dar nežinome tikslaus kitų metų respublikinės dainų šventės repertuaro. Pernai chorams repertuarui išmokti, pasirengti liko 3 ar 4 mėnesiai. Taigi mes neišvengiamai turime ieškoti savo repertuaro", - tvirtino L.Januškienė.
108 šventėje dalyvavę chorai, teigia organizatoriai, yra nei daug, nei mažai - tiesiog tiek, kiek telpa Dainų slėnyje. „Vien kaunietiškais chorais Dainų slėnio estrados neužpildytume. Šiemetinėje dainų šventėje gal pusė choristų buvo kauniečiai. Chorų labai sumažėjo - ir kolektyvų, ir narių. Moksleivių chorai - visi kauniečių, o suaugusiųjų - geografija plati", - pasakojo chorinę kaunietiškos dainų šventės dalį dėliojusi chorvedė.
Chorai sensta ir moteriškėja
Senoji karta prisimena: smetoninėje Lietuvoje dainavo visi. Galima sakyti, kad žmonės neturėjo pasirinkimo - nebuvo televizijos, ne visi ir radiją turėjo, nebuvo ir kitų pramogų. Sovietiniais laikais chorinė veikla, prisimena L.Januškienė, buvo gerai finansiškai remiama ir chorai klestėjo: „O kas atsitiko nepriklausomybės laikotarpiu? Dabar tik kelių aukštųjų mokyklų chorų vadovai gauna atlyginimus. O kiti dirba už ačiū. Prasta chorų padėtis ir mokyklose. Priežastys, kodėl chorai nyksta, - ir materialios, ir dvasinės. Žmonių dvasia keičiasi. Pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Visi nori dirbti ir uždirbti, bėga į darbus, ir laiko kultūrai lieka mažai."
L.Januškienė pastebi: chorai sensta ir moteriškėja. Kaune teliko du vyrų chorai - „Perkūnas" ir „Margiris". „Bet ir tai pagal sudėtį tik puschoriai. Ir jų amžiaus cenzas - 70 metų", - juokėsi moteris.
Kauno dainų šventėje vis dėlto dalyvavo vienas jaunas vyrų choras - tai Generolo Jono Žemaičio karo akademijos vyrų choras „Kariūnas", vadovaujamas Vytauto Versecko. Chorvedys pripažįsta: ir Karo akademijoje, kur dominuoja vyriškas kolektyvas, chorą suburti nėra lengva. „Į akademiją priimama kelis kartus mažiau studentų nei anksčiau. Be to, jaunieji kariūnai turi labai mažai laisvalaikio, ne visada ir ne visiems lieka laiko chorui. Nors Karo akademijoje disciplina kur kas griežtesnė nei kitose aukštosiose mokyklose, renkant choristus nėra jokios prievartos. Vaikinus į chorą bandau privilioti geru repertuaru. Mūsų repertuare nemažai maršų, vaikinai noriai dainuoja ir anglų kalba", - pasakojo V.Verseckas.
Visų problemos panašios
„Skirtingai nei kaunietiški chorai, kurie Dainų slėnio estrados neužpildo, šokių vakarą vien su miesto šokėjais galėtume surengti", - įsitikinusi Birutė Brazdžiūtė, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų vaikų tautinių šokių ansamblio „Malūnėlis" meno vadovė. Tačiau ir ji pripažįsta, kad situacija euforijos nekelia: mieliausiai tautinius šokius šoka maži vaikai, o vyresniuosius šiuo šokiu sudominti sudėtinga. „Mokyklose choreografijos pamokos atsigauna, bet vėlgi - jose koncertmeisterių dažniausiai nėra. O kai tai vyksta be gyvo akompanimento, kai naudojamas įrašas - nugali popmuzika", - pastebėjo B.Brazdžiūtė.
L.Januškienė nusiteikusi optimistiškai: ji tiki, kad sunkūs metai kažkada baigsis, kad žmonės atsigaus, atgis ir chorinis dainavimas. „Tik gaila, kad mokyklose labai nunyko chorai. Mišrių jaunių chorų Kaune tik keletas yra. Ir mokyklų vadovai nelabai suinteresuoti, kad mokykloje būtų choras. Kad ansambliukas ar solistas koks būtų ir „Dainų dainelėje" dalyvautų - gerai, bet choro nereikia. Populiarėja individualus dainavimo būdas ir popsas. Kad jaunimas į chorą neina - čia ir televizijos įtaka. Televizija dabar tiesiog augina tuščią jauną žmogų", - tvirtino choro dirigentė.
Gelbės mėgėjų meną
Kultūros valdininkai vienbalsiai tikina: dainų švenčių tradiciją, įtrauktą į UNESCO žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrų sąrašą, padės išsaugoti neseniai įsigaliojęs Dainų švenčių įstatymas. Kad chorų ir kitų mėgėjiškų kolektyvų, repetuojančių žanrų, būdingų dainų šventėms, kūrinius, laukia šviesi ateitis, patvirtino ir Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vadovas Saulius Liausa.
„Iki šiol buvo keistai manoma, kad mėgėjiškam menui finansavimo nereikia. Tačiau kolektyvų vadovais dirba diplomuoti profesionalai. Dabar savivaldybėse jiems sakoma: rašykit projektus, finansuosim pagal juos. Taip neturi būti. Rajonuose susiklostė palankesnės tradicijos - ten daug kur išsaugoti kultūros centrai, kuriuose įsteigti ir kolektyvų vadovų etatai. Remiantis Dainų švenčių įstatymu, savivaldybės privalo spręsti kolektyvų, dalyvaujančių dainų šventėse, išlaikymo klausimus. Tai chorai, pučiamųjų orkestrai, dainų ir šokių ansambliai, kapelos, kiti folkloro kolektyvai", - sakė S.Liausa.
Poįstatyminiu aktu įtvirtinta mėgėjiškų kolektyvų vadovų darbo apmokėjimo tvarka. Vadovų atlyginimas priklausys nuo išsilavinimo, kiek kolektyve žmonių ir kokia kolektyvui suteikta kategorija. Pastarąją pagal Kultūros ministerijos parengtą metodiką suteikia ir tvirtina LLKC.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas informavo, kad kol kas pagal Dainų švenčių įstatyme įtvirtintą metodiką Kaune atlyginimas nemokamas nė vieno kolektyvo vadovui. „Kaune dar yra ir vadinamųjų pakibusių kolektyvų, kurie teisiškai niekur neregistruoti, niekam nepriklauso. Jie paprastai glaudžiasi kokios įmonės ar organizacijos patalpose. Šiuo metu vyksta tokių kolektyvų peržiūrėjimo ir jų priskyrimo juridinį statusą turinčioms organizacijoms etapas. Iki ateinančių metų šis procesas turi baigtis. Kitais metais miesto biudžete turėsime numatyti lėšų vadovų atlyginimams. Kai kurių kolektyvų vadovų gyvenimas Kaune jau pernai pagerėjo - jie gavo kultūros ir meno stipendijas. Liepą miesto taryba spręs, kam tokias stipendijas skirti šiais metais", - sakė S.Šliažas.
Naujausi komentarai