Ir nesėkmės – vertingos

Lanksčios, įvairiapusės VDU artes liberales studijos, pasak Justino, suteikė jam daugiau pasitikėjimo eiti savo keliu.

„Šiandieniams dvyliktokams palinkėčiau džiaugtis gyvenimu, bet nepamiršti ir mokytis. Man jaunystėje buvo akimirkų, kai atrodė – visas pasaulis mano. Tačiau taip gyvenime nebūna, reikia dirbti išsijuosus. Jei kas nors nepavyksta, labai gerai, nes nesėkmė išmoko daugiau. Būtent tais momentais paaiškėja, ar tikrai nori, pavyzdžiui, dainuoti ar dirbti IT srityje. Tik su metais pradedi suprasti, kad tos nesėkmės buvo vertingos“, – sako Justinas, prisimindamas savo pirmuosius žingsnius.

Dar mokydamasis Druskininkų „Atgimimo“ vidurinėje mokykloje, Justinas aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose: buvo ne tik mokyklos tarybos pirmininkas, bet ir dirbo jaunimo užimtumo centre. Mokyklos laikais jis suspėjo ir su pagyrimu įgyti akordeonisto specialybę M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, o dvyliktoje klasėje pradėjo dainuoti.

Po mokyklos dainininką tėvai kalbino stoti studijuoti perspektyvios specialybės, tačiau Justino mokslai toje srityje neviliojo. Vietoje to jis pasirinko kolegijoje studijuoti pramoginį scenos meną, kuris apėmė aktorinį meistriškumą, dainavimą ir šokius. Justinas ir šiandien tikina – jam svarbu gyvenime nesimėtyti, eiti ten, kur nori, nepaisyti aplinkinių nuomonių ar to, ką daro kiti.

Iššūkiai: Justinui magistrantūros studijų metu pavyko sukurti netgi du miuziklus. / J. Lapatinsko asmeninio archyvo nuotr.

Lūkesčiai išsipildė

Po nedidelės pertraukos, atlikėjas įgijo muzikos pedagogo specialybę tuomečiame Lietuvos edukologijos universitete (dabar – VDU Švietimo akademija).

„Baigiau šias studijas, tada gimė vaikai ir teko padaryti dar vieną pertrauką. Dar po trejų ketverių metų sužinojau apie galimybę rinktis išlyginamąsias studijas, po kurių baigimo galima stoti į magistrantūrą. Tęsti mokslus buvo mano sena svajonė, tad šia galimybe nieko nelaukęs ir pasinaudojau“, – pasakoja Justinas.

VDU Muzikos akademijoje dainininkas studijavo atlikimo meną. Nors studijas jis pradėjo jau turėdamas solidų muzikanto patirties bagažą, pašnekovas tikina, kad mokydamasis įgijo naudingų naujų žinių. Be to, šiandien ir pats dėstydamas taiko VDU išmoktas praktikas.

„Lūkesčiai išsipildė su kaupu. Daug žinių įgijau jau vien iš profesoriaus Vladimiro Prudnikovo, dėl to ypač norėjau čia studijuoti. Taip pat buvo itin naudingos Andriaus Kurienio paskaitos apie režisūrą. Apskritai patiko, kad dėstytojai bendrauja kaip su suaugusiuoju, žiūri į tave kaip į asmenybę, kuri auga ir daro klaidų. Dabar pats savo studentams, kuriems dėstau vokalo paskaitas, taikau tą patį, nespaudžiu. Kiekvienas studentas iš studijų pasiima tiek, kiek jis pats nori“, – pažymi J. Lapatinskas.

Išaugo savivertė

VDU studijos pasižymi išskirtiniu lankstumu – artes liberales principais. Studentai gali rinktis ne tik savo specialybės dalykus, patys kurti savo tvarkaraštį, mokytis užsienio kalbų ir naudotis įvairiomis kitomis galimybėmis. Justinas sako, kad baigęs studijas šiame universitete jis pasijautė įgijęs daugiau savarankiškumo ir drąsos.

Jaunystėje buvo akimirkų, kai atrodė – visas pasaulis mano. Tačiau taip gyvenime nebūna, reikia dirbti išsijuosus.

„Supratau, kad kai kuriems dalykams tiesiog reikia praktikos. Be to, pats save pradėjau daugiau vertinti – savo jėgomis pabaigus magistrą, labai išauga savivertė. Ypač dėl to, kad kai kurie žmonės sakė „tau nepavyks“, o, žiūrėk, pavyko“, – atskleidžia pašnekovas.

Justinui magistrantūros studijų metu teko įdomių iššūkių – pavyko sukurti net du miuziklus. Pirmasis jų, vos per kelias savaites sukurtas kartu su A. Kurieniu – „Nine“, apie italų režisierių, ieškantį savo mūzų. Antrasis miuziklas buvo monospektaklis, kuriame jam teko atlikti pagrindinį ir vienintelį vaidmenį. Savo baigiamąjį magistro darbą jis taip pat rašė apie miuziklo aktoriaus saviraišką.

„Nors režisierius ir padeda, scenoje esi tik tu, viską turi padaryti pats, brolau, nelauk, kol kas nors išmokys tekstą ar paduos scenarijų. Buvo sunku, tuo metu ir baigiamąjį darbą rašiau, bet viskas pavyko, po mažą žingsnelį. Tam, kad augtum, reikia kažką paaukoti – jei viskas būtų lengva, nieko neišmoktum“, – apibendrina atlikėjas.

Mokslus žada tęsti

Dainininkas sako, kad studijos leido jam iš naujo save įvertinti, o tai turėtų teigiamai paveikti ir jo būsimą kūrybą, nors jai kol kas trūksta laiko.

„Viskas savo laiku, bet manau, kad kūrybai tai suteiks daug. Kol kas stengiuosi pritaikyti taisyklingo dainavimo žinias – laviravimo tarp savęs ir visų vokalinių gudrybių. Kada nors ateityje tikrai galėsiu džiaugtis ir savo kūrybos dainomis – kitokiomis, brandesnėmis“, – žada pašnekovas, šiuo metu repetuojantis vaidmenį miuzikle „Velnio nuotaka“.

„Visą gyvenimą būsiu dėkingas VDU, kad priėmė mane – tą, kuris dainavo „Meilės vasarą“. Taip pat neseniai su VDU kameriniu orkestru atlikome koncertą renginyje „VDU Jungtys“, manau, ryšį su universitetu palaikysiu ir toliau. Be to, mokslus po pertraukos norėsiu tęsti, nors dar nežinau, kokioje srityje ir kur. Pamačiau, kad žinios yra naudingos: smagu atsinaujinti ir pasimokyti“, – teigia J. Lapatinskas.