Č. Milošo knygoje – žvilgsnis į jaunystės miestą, literatūrą ir žmones

Grįžti į straipsnį

nuomonė

Sek, 2022-11-20 18:14

Skaičiau,kad bajoriškos kilmės lietuvių rašytojos Žemaitės tėvai namie kalbėdavo lenkiškai, lenkiška dvasia auklėjo ir dukteris. Tačiau Julija Beniuševičiūtė, vėliau Žemaitė, senosios protėvių lietuvių kalbos išmoko iš aplinkinių kaimų ir dvarų gyventojų. Matyt,buvo stiprus noras išmokti protėvių kalbą.Gerbiamas poetas savo Nobelio premijos gavimo kalboje berods teigė,kad yra lenkų,o ne lietuvių poetas,nes jo giminė Lietuvoje jau prieš kelis šimtus metų kalbėjo lenkiškai, kaip kad daugelis šeimų Airijoje kalbėjo angliškai. Kita vertus,airiai kalbantys tik angliškai ( airiškai moka tik nedidelė dalis airių) , berods laiko save airiais,o ne anglais.

Fh

Sek, 2022-11-20 17:50

Tipinis s.udlenkis. Vilnius visada priklausė ir priklauso Lietuvai. lenkai buvo okupantai ir jiems niekas nepriklausė. Jie sulaužė suvalkų sutartį.

ISOS SLĖNIS

Sek, 2022-11-20 16:02

TAI NEPAPRASTA Č.MILOŠO KNYGA,KAS JIS BEBŪTŲ LIETUVIS AR LENKAS. AR SKAITĖTE JO KALBĄ, APIE LIETUVĄ KAI JAM ĮTEIKĖ NOBELIO PREMIJĄ.?

Lenkas net

Sek, 2022-11-20 14:28

mūsų kraštovardžius pervardino. Isos slėniai ir pan. briedai . .Mūsų subinlaižiukai ploja katučių...Tfu...

dar

Sek, 2022-11-20 12:07

Teko skaityti,kad Juzefo Pilsudskio protėvis iš tėvo pusės buvo žemaitis Baltramiejus Giniotas iš Pilsūdų dvaro ( berods Tauragės rajono), o mama- žemaičių bajorų Bilių palikuonė. Teko skaityti,kad dėl lenkų kalbos palitimo gerbiamo poeto gimtajame Liaudos krašte ( tarp Kauno ir Kėdainių) net ir lenkų istorikai ,berods, rašo,kad tai lietuvių nutautėjimo pasėkmė.Beje ir krašte tarp Vilniaus ir dabartinės Baltarusios sostinės Minsko amžių bėgyje gyventa lietuvių- prie pat Minsko yra vietovės Antaniški, kiek toliau į vakarus- Petriški, Gerveli, Dauguli, Skirmantava, Daubarava, Daunary, Baubli, Pelikšty, Kiršy ir daugybė kitų galimai lietuviškos kilmės vietovių pavadinimų.

Apie Vilniaus istoriją

Sek, 2022-11-20 11:49

Labai rekomenduočiau išversti į lietuvių kalbą 1835 m. išleistą istoriko Mykolo Balinskio knygą " Vilniaus miesto statistinis aprašymas" ( "Opisanie statystyczne miasta Wilna") - 61 knygos puslapyje istorikas rašo,kad Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai ( Litwiny), rusai (Rossyanie), vokiečiai ( Niemcy) ir žydai ( Žydzi), "kitų genčių kilmės gyventojų skaičius toks mažas,kad atskiro skyriaus sudaryti negali..." Manau,susidarytų daug pilnesnis, objektyvesnis vaizdas apie XIX amžiaus pirmos pusės Vilnių ir jo gyventojus. Skaičiau, kad Mykolas Balinskis,nors rašė lenkiškai, savo straipsnius neretai pasirašinėdavo lietuvių dievaičio Aušlavio ( Auszlawis) vardu,taip pat vartojo slapyvardžius Mokytinis ( Mokitinis), Užtarytojas ( Usztaritois).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Skelbimai
Pranešk
naujieną
Portalo
svečias
Orai
TV
programa
Žaidimai
Horoskopai
Facebook
Twitter
RSS

395-oji karo Ukrainoje diena...
Lietuvos futsalo A lygos final...
„Auksiniai scenos kryžiai 2...
Koncertas „Mes dar dainuosi...
Baltarusijos nepriklausomybės...
394-oji karo Ukrainoje diena...
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
Aistės LSMU-RygosTTT 79:76...
Labdaros vakaras „Sužydėju...
393-oji karo Ukrainoje diena...

Į paveldo sąvadą įtraukta skiedrinė stogdengystė, Šyvio šokdinimas, Velykų prausimasis

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas papildytas septyniais naujais kultūrinę tapatybę atspindinčiais reiškiniais, pirmadienį pranešė Nacionalinis kultūros centras. ...
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – ukrainiečių režisieriaus filmui „La Palisiada“

Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo debiutinis Ukrainos režisieriaus Filipo Sotničenkos filmas „La Palisiada“. ...

1
„Auksiniai scenos kryžiai“ – M. Nastaravičiui, A. Šeiko, E. Švedkauskaitei

Teatrų scenos turėtų būti jungiančios, o ne skaidančios platformos, sakė kultūros ministras, sekmadienį sveikindamas šalies teatralus su Tarptautine teatro diena. ...

5
Šalies vadovų sveikinimai rašytojui M. Ivaškevičiui 50-mečio proga

Prozininkas, dramaturgas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marius Ivaškevičius šiandien švenčia 50-metį. ...

6
Vilniuje bus apdovanoti geriausi praėjusių metų teatralai

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse, sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje tradiciškai bus apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai. ...

4
Istorijos puslapiuose – viešbučio didybė

Šeštadienio popietę Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje vyko istoriko, kraštotyrininko, leidėjo Kęstučio Demerecko knygos „Viktorijos“ viešbučio paslaptys&ldq...

8
„Mūzos“ statulėlės – J. Vanžodytei ir D. Meškauskui

Artėjant Tarptautinei teatro dienai, penktadienio vakarą, Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant režisieriaus Elmars Senkovs spektakliui „Varovai“, vyko tradicija tapusi „Mūzų“ įteikimo ceremonija. Tai – jau a&sca...

4
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija

Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...

4
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa

Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?

Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...

3