Skurdus straipsnelis. Taip jau baisiai nupiešta. O juk buvo ir gogelis-mogelis, naminės uogienės ir kompotai, obuolių sūriai ir naminės bandelės. Kol dar yra gyvų, prisimenančių tuos laikus, labai skiesti nevertėtų.

Ką čia labai reikia prisiminti? Batono su sviestu kažkas dabar nevalgo? Žagarėlių ar spurgų neverdate, naminių pyragų nekepate? Braškių su pienu neragaujate? Nebent labai TINGITE. Beje, šeimininkės namuose tortus ir pyragus gamino ne dėl to, kad jų nebuvo pirkti. Buvo Seklyčia, Griliažinis, Medutis, pyragai Naujiena, Draugystė, Trupininis… Tiesiog kai pats gamini- žinai ką dedi ir kuo šeimą maitini, beje, tai ir vienas iš meilės išraiškos būdų. Ir dar pastebėjimas: nebuvo “batono su aguonomis” - buvo mielinis pyragas su aguonų įdaru, kepamas per šventes, su batonu jį sieja nebent mielės ir miltai.

Nepaminėtos žemuogės.Pats prisirenki,susuveri ant smilgos,o namuose susipili į pieną,truputį cukraus ir su batonu- nuostabus valgis ir koks kvapas nuo žemuogio oho.Taip pat cukrus pakepintas ant krosnies rinkių.Įvairių uogienių mama privirdavo,tad tikrai užteko skanėstų

Žagarėlių ir dabar pasitaiko išsivirti, o viso kito neteko valgyti. Dabar ant batonų nereikia cukraus: jau kepant pridėta daugiau, net tada kažkas užsipildavo. Dar ~1970 talkučkėje kiek nori buvo amerikoniškos gumos, šitą pamenu, nors niekuomet nežavėjo.