Vienu KGB-istu mažiau. Tik faktai: Jurgio Algimanto Čekuolio KGB byla Nr.4009 , apyrašas Nr.60 yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve. Ir jį palaidojo menininkų kalnelyje. Tai pasityčiojimas iš visų ten palaidotų ...
****://lyapavardes.archyvai****/pavardes/
Svetainėje pagal pasirinktus kriterijus: pavardę, vardą, slapyvardį, gimimo metus, galima rasti žmones, kurie per sovietinę okupaciją 1940–1941, 1944–1990 m. buvo:
ištremti iš Lietuvos;
įtraukti į sąrašus asmenų, kuriuos numatyta ištremti iš Lietuvos;
suimti, tardyti, teisti ir kalinti sovietų represinių struktūrų;
evakuoti į SSRS gilumą, prasidėjus Vokietijos-SSRS karui;
kalinti SSRS NKVD patikrinimo-filtracijos lageriuose;
mobilizuoti į Raudonąją armiją;
dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Raudonosios armijos gretose ir sovietinių partizanų būriuose, žuvo ar buvo sužeisti;
atklydo iš Rytų Prūsijos į Lietuvą pasibaigus Vokietijos-SSRS karui („vilko vaikai“);
pasitraukė į Vakarus baigiantis Vokietijos-SSRS karui;
dalyvavo ar žuvo Laisvės kovose pokario metais Lietuvoje;
dalyvavo neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime;
persekioti ir (ar) slapta stebėti SSRS specialiųjų tarnybų;
vyko iš Lietuvos į užsienį laikinai ar nuolat gyventi...
Esu senas jurininkas . Musu laivas Storm 1976 m. buvo Lisabonos uoste . A. Cekuolis atvaziavo skaityti paskaitos .Svarbiausias akcentas buvo kad mes nepabektume i uzsieni is sovietines tevynes. Minejo Sima Kudirka jisdirbo musu kontoroje ir jo likima . a As supratau koks jis gudrus protingas issilavines kagebistas ir jis mujlino visa likusi gyvenimakitiems akis.musu laive buvo 74 jureiviai o lietuviu tik 8 . ir taip iki sovietu galo.
Aiškiaregi o ką pasiūlytum užsislaptinusiam komunistui TSRS VSK stukačiui DĖDULEI??????? Šis nors neneigė kad buvo komunistu, TSRS VSK darbuotoju, tik ne stukačiumi, skundiku, o vat senis landzbergas net suriestas į kuprą neigia, nors faktai kalba priešingai. Lakstė po kapitalistinį pasaulį, kai artimi giminės jame gyveno, parsitempė tėvą iš kapitalistinio pasaulio, kuriam buvo suteiktos maksimalios privilegijos LTSR, kai tuo tarpu jo kolegos gavo kulką į kaktą, ar šėrė utėles sibiro lageriuose, pats senis,, nebūdamas komunistu,, tampa pačios komunistiškiausios katedros profesorium kas prasilenkia su elementariausią logika, ir dar daug neaiškių niuansų pas senąjį landzbergą.
Pasaulis turėtų būti sukurtas taip, kad tie, kurie daug mokėsi ir daug išmoko, kurie visą gyvenimą intensyviai dirbo, kūrė ir šį tą palieka pasauliui - galėtų gyventi iki 150 metų, nepraradę sveikatos ir energijos. Tokie žmonės ne tik nusipelnė ilgo gyvenimo, bet privalo dalintis savo mintimis, savo sukauptomis žiniomis, pasaulio supratimu, patirtimi. Na o Čekuolis labai išimtinis žmogus, kuris dirbo visame pasaulyje- apiplaukė visas jūras, daugybę pasaulio uostų, po to daug metų dirbo Kuboje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kanadoje... Jis turėjo ką papasakoti apie gyvenimą šiose šalyse, bet jį iš visų pusių spaudė valdžios, laikmečių požiūriai, politika. Jo knyga "Noriu grįžti į Kubą" sovietmečiu buvo neteisingai ištraktuota ir iš visur išmesta. O Čekuolis tiesiog parašė kaip jis matė gyvenimą Kuboje... Geriausiai Čekuolis buvo suprastas Portugalijoje ir Ispanijoje. Net buvo apdovanotas Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi.
Žmogus, deja, negali pasirinkti gimti jam ar ne. Negali pasirinkti laikmečio kada gimti, šalies, tautybės, negali pasirinkti tėvų. Viskas ką jis gali- stengtis būti žmogumi ir mokytis, eiti į priekį, gerai dirbti. BET tai priklauso ir nuo tėvų. Čekuolis gimė mokytojų šeimoje, taigi jį puikiai auklėjo, lavino ir nuo kūdikystės į galvą buvo kalamos raidės, skaičiai, užsienio kalbos... Todėl ne stebuklas, kad 16 metų jis įstojo į univerkę jau mokėdamas keturias kalbas: rusų, lenkų, anglų, vokiečių. Univerkėje dar išmoko italų, lotynų ir graikų. O paskui išmoko ispanų, portugalų ir prancūzų. Labai gaila, kad gyvenimas toks trumpas ir žmogus, kuris sukaupia daug žinių, turi išeiti iš šio pasaulio lygiai kaip ir tas, kuris yra visiškas beraštis ir viskas ką veikė- gėrė samanę. Tai baisi gamtos ir dievo neteisybė.
Visų pasaulio žmonių gyvenimai nugyventi veltui. Čekuolis ne išimtis. Na ir kas, kad jis baigė univerkę, visą gyvenimą mokėsi, puikiai mokėjo labai daug kalbų, apvažiavo visą pasaulį, parašė tūkstančius straipsnių ir krūvą knygų, dirbo jūreiviu, žurnalistu, vertėju, vyr.redaktoriumi, dėstytoju, gidu, išvertė daug straipsnių iš rusų, anglų, ispanų kalbų, užaugino du vaikus. Buvo mylimas ir gerbiamas. NA IR KAS IŠ TO? Jo vaikai irgi greit numirs, jo gabumai ir knygos nueis į užmarštį, ir viskas- lyg jo nebūtų buvę. Viskas kas liko- ąsotis su pelenais. Tūkstančiai rašytojų, dailininkų, kompozitorių yra užmiršti. Lyg jų nebūtų buvę. Tai kur ta gyvenimo prasmė ???
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)