Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje pasibaigė IX tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“.

Šviesaus atminimo maestro Vytauto Kernagio vardu pavadintas prizas yra laikomas vienu svarbiausių dainuojamosios poezijos žanro apdovanojimų ir per šį festivalį yra įteikiamas labiausiai nusipelniusiam Lietuvos bardui. Šiais metais juo tapo ilgametis šio žanro festivalių organizatorius ir atlikėjas Virgis Stakėnas. Jam įteikta ketvirtoji Vytauto Kernagio vardo gitara.

„Man tai visai netikėta, bet didžiulė garbė laikyti tą instrumentą, gauti jį iš Vytauto Kernagio jaunesniojo [rankų]. Su tėčiu [V. Kernagiu] turėjome 25 m. gražią pradžią. Džiaugiuosi, kad yra fondas [V. Kernagio]. Tikrai noriu pasidžiaugti, kad vyksta daug festivalių ir fondas ne tik pasyvus stebėtojas, bet ir dalyvis, organizatorius“, – gavęs gitarą kalbėjo V. Stakėnas.

Jis tikino, kad gitara – svarbus dalykas ir ne šiaip daiktas, su kuriuo gali realizuoti mintis ir užsidirbti pinigėlį. Tai esą ir tam tikra kūno dalis. „Tikrai labai džiaugiuosi ir nesuprantu, kodėl jį [V. Kernagio vardo gitarą] gavau“, - pridūrė V. Stakėnas.

2008-aisiais V. Kernagio vardo gitaros apdovanojimą įsteigė atlikėjus ir muzikos įrašų gamintojus vienijanti Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Tais pačiais metais apdovanojimas skirtas bardui Domantui Razauskui, 2009-aisiais ji atiteko vienam ryškiausių bardų, kompozitoriui ir aranžuotojui Andriui Kulikauskui, o 2010-aisiais – Sauliui Bareikiui.

Tuo metu LATGA prizą 2010-aisiais už kūrybos indėlį į lietuvišką dainuojamąją poeziją gavo Marcelijus Martinaitis, o šiais metais šis apdovanojimas atiteko Juozui Erlickui.

Festivalis tampa vis išbaigtesnis

Pabaigos koncertą vedė lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė . Šiųmečiame festivalyje „Tai – aš“ pasirodė atlikėjai iš dešimties užsienio šalių. Kaip juokavo atlikėjas Gediminas Storpirštis, toks šalių skaičius yra dėl kitais metais būsiančio jubliejinio – dešimtojo – festivalio. Per šių metų festivalį iš viso pasirodė arti 70-ies atlikėjų.

„Festivalis tampa išbaigtesnis. Visur yra kažkokios sėkmės ir nesėkmės, nežiūrint, kad šiųmetinį festivalį buvo gana nelengva organizuoti dėl finansinių dalykų, kažkokių negerų sutapimų, kurie tiesiog lįste lindo iš visų pakampių. Tai dabar, jau baigiantis festivaliui, galime pasakyti, kad, nežiūrint į tai, festivalis įvyko ir jis buvo kokybiškesnis už kai kuriuos ankstesnius festivalius. Menine prasme jis taip pat buvo gal net tvirtesnis“, – lrt.lt sakė festivalio vadovas Juozas Žitkauskas.

Pasak jo, šie pliusai įves į jubiliejinius metus – kitų metų festivalį, kuris turės jubiliejui būdingų apraiškų. Kaip teigė J. Žitkauskas, dešimt festivalio metų žymi tam tikrą etapą lietuviškos dainuojamosios poezijos raidoje, todėl planuojama išleisti knygą apie festivalį.

„Tai, kad lietuvių dauguma atlikėjų pasidarė universalesni, ypač jaunesnios kartos, ir daugumos tų atlikėjų kūryboje yra įvairių šalių atskambiai, manau, kad čia mūsų festivalio dėka. Per dešimt metų yra ką apžvelgti, yra ką įamžinti ir po dešimtojo festivalio galėsime pradėti naują etapą“, – samprotavo J. Žitkauskas.