- DMN, lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus Kongresų rūmuose įvyks išskirtinis simfoninis koncertas „Didžiųjų švenčių Post Scriptum“. Jame žiūrovai turės retą progą pamatyti kartu koncertuojančius garsios Lietuvos muzikų dinastijos atstovus – brolius pianistą Petrą Geniušą ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiąjį dirigentą Julių Geniušą.
Pianistas P. Geniušas prisipažįsta, kad vienoje muzikinėje salėje jie susitinka nedažnai, tad ypač laukia šio koncerto.
„Esame nulipdyti iš vieno molio, tad scenoje ypač jaučiame vienas kitą. Netgi kasdienėse situacijose dažnai būna taip, kad kartu tylėję staiga vienu metu praveriame burną ir pasakome tą pačią frazę.
Mūsų charakteriai ir mąstymas skiriasi, bet kitame lygmenyje tarpusavio ryšys ypač stiprus“, - apie save ir metais jaunesnį brolį pasakoja P. Geniušas.
Koncertas ypatingas dar tuo, jog P. Geniušas jame atliks du koncertus orkestrui fortepijonu.
Skambės W. A. Mozarto Koncertas fortepijonui Nr. 20 in d-minor, K 466 ir S. Prokofjevo Koncertas fortepijonui Nr. 1, Op. 6.
„Šis Mozarto koncertas fortepijonui – itin gilus, dramatiškas kūrinys, kupinas tragizmo, tačiau Mozarto tragizmas veda link katarsio, o Prokofjevo kūrinys trykšta džiaugsmu, išskirtiniu ekspresyvumu. Prokofjevas jį parašė jaunystėje, tai buvo jauno genijaus įsiveržimas į pasaulinę muzikos sceną“, - apie pasirinktą programą pasakoja pianistas.
„Mozartas parašė 27 koncertus fortepijonui su orkestru, juos pats ir atlikdavo. 20-ąjį koncertą ypač mėgo L. van Beethovenas, paprastai grodavęs tik savo kūrinius. Šiam koncertui jis sukūrė kadencijas. Taigi, tai pats „beethoveniškiausias“ Mozarto kūrinys.
Man kaip muzikantui šios dvi genijų pavardės – Mozartas ir Beethovenas – viename kūrinyje ypač audrina vaizduotę. Bandau įsivaizduoti, kaip Beethovenas galėjo atlikti Mozartą“, - išgyvenimais dalijasi P. Geniušas.
Žiūrovų koncerte laukia dar vienas emocionalus kūrinys - P. Čaikovskio Simfonija Nr. 4 in f-minor, Op. 36.
Dirigentas J. Geniušas pristatydamas šią simfoniją sako: „Čaikovskio muzika artima nuo vaikystės, lydėjo mano pirmuosius žingsnius muzikos pasaulyje – su broliu būdami vaikais vaidinome P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur diriguodavo mūsų tėvas Rimas Geniušas.
Ketvirtąją Simfoniją P. Čaikovskis rašė vidinės krizės metu. Jo visa kūryba itin dramatiška, o šią simfoniją galima vadinti „dramatiškumo perlu“, jo sielos šauksmu. Tai programinė kompozitorius simfonija – t.y. jis pats ją labai smulkiai išnagrinėjo, paaiškindamas, koks „vidinis siužetas“ slypi kiekvienoje dalyje“.
Koncertas Vilniaus Kongresų rūmuose įvyks penktadienį, 19 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“1
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...