- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinį vasaros pirmadienį „Naktigonėse“ „Sapnais, eilėmis ir dainomis“ dalysis rašytojas, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Vytautas V.Landsbergis.
Visą vasarą Klaipėdoje buriančio į „budėjimus“ literatūros ir muzikos gerbėjus festivalio organizatorius aktorius Sigutis Jačėnas žadėjo nepaprastą vakarą, kuriame netrūks nei poezijos, nei gerų dainų – jas atliks pats autorius, pritardamas sau gitara. Įvairiapusė, kūrybiška, šviesi V.Landsbergio asmenybė visuomet palieka ypatingą, įkvepiantį įspūdį.
Festivalio svečio S.Jačėnas pasiteiravo, ką išgirsime dainuojant, apie ką pastaruoju metu eiliuoja, svajoja ir ar tebesapnuoja „...savo vienintelį sapną / Apie mergaitę rudenį / Pintinėn skinančią obuolius...", kaip kad rašė jis prieš du dešimtmečius eilėraštyje „Pasaka apie sapną“?
V.V.Landsbergis atsakė: „Sapnai yra labai keista realybės forma, joje nėra laiko ir erdvės apribojimų. Ten gali nusklęsti į bet kokį laiką ir parsinešti begalę siužetų. Iš tokių istorijų ir bus sudaryta naujoji mano paeiliavimų knyga „Persikūnijimai“. Neatsitiktinai Z.Froidas ir K.Jungas tiek dėmesio skyrė sapnams. Knygelę pradėsiu Šv. Augustino citata iš „Išpažinimų“:
Tavo metai nesikeičia; jie trunka visi kartu,
ir ateinantys jų nepašalina, nes jie nepraeina.
O ir tie, kurie kalba apie buvusius laikus,
negalėtų pasakoti apie juos kaip apie tikrus dalykus,
jei savo sieloje jų neregėtų.
Taigi tavimi, mano siela, aš matuoju laiką.
Neprieštarauk man, nes taip yra.
Suvokimas, kurį sukelia praeinantys daiktai, tavyje pasilieka,
nors daiktai ir praeina.
Šiuo metu daugiausia kuriu vaikams arba ... suvaikėjusiems – mane domina vaikiška (tyros sąmonės) būsena. Parašiau partizanišką pasaką „Varlė bunkeryje“, trečią arklio Dominyko dalį... Kartais atrodo, kad tik vaikai bėra pajėgūs išgelbėti Lietuvą, jeigu sugebėsime juos apsaugoti nuo suaugusiųjų įtakos. O eiliuoju, kaip jau sakiau, sapnus:
raguotas vikingas, iš laivo vos išlipęs
(nė žemės nebučiavęs) puolė mums pasakot apie moteris lokes
gyvenančias anapus jūros – sugavusios jos jį ir urgzdamos
sau sanguliavusios kas naktį po kelias, paskui išsekusį, bejėgį
paleidusios namo. Nušliaužęs ligi jūros leisgyvis
(pasisekė nelaimėliui, kad laivas
nebuvo potvynio bangos į jūrą nuneštas)
jam nieko jau nesinorėję – nei žalvario, nei gintarų
tiktai namo, o mums iš jo tatai išgirdus – panūdo
plaukt, ir kuo greičiau, per jūrą - nukariaut
niekingą laumių padermę, tiek iškankinusią tą mūsų brolį
apsiginklavom, o kitąryt jau kėlėme bures
skanduodami: nugalėsim lokę, surišim lokę
ant karties nešim lokę, aukštyn kojom, parvešim
nuotaką namo!“
Tradiciškai Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) vyksiančiame „Naktigonių“ vakare „Sapnai, eilės ir dainos“ V.V.Landsbergis pristatys naujausią savo albumą „Trylika brolių“, skambės Romo Lileikio dainuojamoji poezija, naujai aranžuotos liaudies dainos...
Renginys – nemokamas, jis vyks rugpjūčio 30 d. 19 val.
5-ąsias literatūros ir muzikos „Naktigones – 2010“ iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje nuvilnijo kalėdinių giesmių festivalis
Prieš Naujuosius metus uostamiestyje tęsiasi šventinių renginių maratonas. ...
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovaną
Kiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
M. Prymačenko: kai fantazijos pasaulis susitinka su realybe
Marija Prymačenko (1909–1997) – viena ryškiausių Ukrainos liaudies meno atstovių, kurios kūryba šiandien tapo ne tik ukrainietiškos kultūros simboliu, bet ir tautos atsparumo ženklu. Jos gyvenimo ir kūrybos istorija &nda...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra12
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
Amerikoje gyvenanti menininkė: svajonėse ir sapnuose regiu save gimtinėje15
Dažnai tikime, kad Naujieji metai gali atnešti stebuklą, o štai JAV gyvenanti menininkė Jolanta Talaikienė sako, kad stebuklai esame mes patys. „Kiekvienas gimstame po savo žvaigžde, kiekvienas gimęs jau apdovanotas. Tačiau kaip tas...
-
Dialogas tarp magiškojo realizmo ir realizmo magijos
„Kas moka pasakoti, tas turi viską.“ Tarasas Prochaska ...
-
„Musica sacra“ užbaigė muzikos maratoną
Gruodžio 1-ąją nuskambėjo paskutinis tarptautinio festivalio „Musica sacra“ koncertas, pažymėjęs visą rudenį trukusią vargonų muzikos šventę. ...
-
Parodoje – ekspresyvūs sielos atspindžiai13
Atvaizdo atvaizdas, arba kaip sugriauti nusistovėjusį portreto žanrą... Paroda, kuri nepaliks abejingų: vieni nesupras ar net piktinsis ekspozicija, kiti atras tai, kas nematoma ir atpažins sielos portretus. Vis dėlto, vieno sakinio per maža Galaunių ...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?5
Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...