Turbūt niekas taip nesugeba Lietuvoje supriešinti žmonių, kaip politikai ir bažnyčia. Italų režisieriaus Romeo Castelluci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ buvo apšauktas nepadoriu, nes jame tyčiojimasi iš šventų simbolių, įžeidžiami krikščionys. Raginimai boikotuoti ir protestuoti liejosi iš Seimo tribūnos ir katalikų bažnyčios. Beje, ir vieni, ir kiti piktintis pradėjo ne įsitikinę savo akimis, o paskaitę žiniasklaidoje.
Tauta kaip mat pasidalijo į dvi dalis. Agresyvioji grasino ir grūmojo, nuosaikioji – siūlė palikti meną teatro kritikams arba bent jau pirma savo akimis įsitikinti, kad rodoma kažkas šventvagiško. Viso šio triukšmo pasekmė – teatras aptvertas grotomis, o žiūrovai pirmą kartą istorijoje tikrinti metalo detektoriumi.
Įsigijusiems bilietus į spektaklį teko patirti ne tik patikrinimą metalo ieškikliu, bet ir susidurti su dešimtimis įsižeidusių tikinčiųjų.
„Jeigu mano motinos veidas būtų niekinamas, aš šokčiau visom keturiom. Aš pilną teisę turiu šokti visom keturiom, kada yra niekinamas mano Dievas“, – aiškino vienuolė.
Pasipiktinimas sukilo, kai vienas dienraštis, o po jo ir naujienų portalas pranešė, kad Nacionalinis dramos teatras, kuriam vadovauja Martynas Budraitis, šį savaitgalį rengia neregėto masto pasityčiojimą iš krikščionybės simbolių. Esą spektaklyje „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ artistai atsineš į sceną krepšius suspaustų it sniego gniūžtės išmatų ir jas svaidys į Kristaus veidą.
Žinia sujaudino tikinčiuosius, bažnyčiose perskaitytas Vilniaus arkivyskupijos kreipdamasis, sąmoningi katalikai raginti prieštarauti, kai jiems brangus Švenčiausiojo Viešpaties Veido atvaizdas bei kiti religiniai ženklai yra sąmoningai niekinami.
Spektaklis tapo karštų diskusijų Seime objektu. Jis svarstė dvi rezoliucijas. Pirmąją teikė Krikščionių partijos frakcija. Šioje vietoje leisime sau ponams iš Krikščionių partijos priminti, kad jie iki šiol nepaiso net keturių Lietuvos krikščioniškų bažnyčių vadovų viešo raginimo keisti savo partijos pavadinimą, nes Seimo krikščionys, neatsiklausę bažnyčios leidimo, savinasi krikščionio vardą. Šį raginimą ignoruojančių Krikščionių partijos vedlys Seime uoliai šoko ginti neva niekinamą Kristaus atvaizdą, reikalavo uždrausti rodyti spektaklį.
„Moraliniu aspektu jau pakalbėjo mūsų hierarchai. Jei Seimas tik tuo apsiribos – bus per mažai“, – kalbėjo Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Kai kurie konservatoriai siūlė kitą rezoliuciją – boikotuoti spektaklį, kuris esą skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką, galbūt pažeidžia Konstituciją.
„Aš kreipiuosi į Europos barbarus: modernieji XXI amžiaus barbarai, šalin rankas nuo Jėzaus paveikslo“,– skelbė Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Kadenciją baigiantys parlamentarai, akyse nematę spektaklio, narstė atskiras jo scenas, pavyzdžiu kėlė savo religiją įnirtingai ginančius musulmonus, ragino atsakomybę prisiimti festivalio „Sirenos“ organizatoriams ir net Premjerui, užgaulių žodžių sulaukė meno cenzūrai nepritariantis kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Tačiau po dviejų dienų svarstymo sprendimas nepriimtas, jis nukeltas į paskutinį šios kadencijos Seimo posėdį.
Per porą dienų daugiau nei 900 tikinčiųjų pasirašė kreipimąsi. Jie reikalauja atšaukti spektaklį ir nutraukti valstybės paramą šiam festivaliui.
„R. Castelluci yra menininkas. Aš jį vertinu – mačiau visus jo spektaklius, skaičiau jo knygas, turiu visus jo įrašus. Jis yra aukščiausio lygio menininkas. Jis tikrai neprovokuoja, nenori pažeminti Dievo. Aš tuo šventai įsitikinusi. Kas čia daroma, viskas yra nesąmonė“, – aiškino choreografė Birutė Letukaitė.
Priešingoje barikadų pusėje – beveik 500 Lietuvos piliečių, tarp jų – 9 Nacionalinės premijos laureatai, garsūs meno ir visuomenės veikėjai, taip pat kreipėsi į šalies vadovus.
Teatrologė Birutė Veisaitė režisieriaus Romeo Castelluci kūrinį žiūrėti važiavo į Lenkiją. Ji sako, kad tai pasakojimas apie ligoto tėvo ir jo sūnaus kančią.
„Pagalvojau, kad juk visas spektaklis yra metafora, kad tėvas čia galbūt yra kenčiantis Kristus, o sūnus – Kristus, gelbėjantis žmones. Man atrodo, kad tai yra tarybinio arba tokio fašistinio mastymo liekana – mes išgyvenome ir nacių okupaciją, tarybinę bolševikinę ideologiją, bet iš esmės tai buvo fašistinė ideologija. Aš visiškai negaliu suprasti, kodėl tai įvyko ir galbūt tai paprasčiausias aiškinimas. Vis dėlto vyksta rinkimai, reikia į save atkreipti dėmesį, reikia parodyti, kaip mes giname tikėjimą. Aš tikrai negaliu suprasti tokio fakto. Nesuprantu, kodėl kardinolas J. Bačkis, žmogus kurį aš gerbiu ir kuris buvo Vakaruose, ėmėsi tokio vaidmens... Apie Seimą kalbos nėra“, – samprotavo teatrologė Birutė Vėsaitė.
Menininkai protestuoja prieš siekį įvesti bet kokią cenzūrą. Anot jų, ažiotažas dėl tariamo religinės nesantaikos kurstymo sukeltas dirbtinai, nemačius spektaklio, remiantis nuogirdomis. Anot jų, menininkui negalima nurodyti, kokias išraiškos priemones naudoti, nes tai pamatinė menininko laisvė.
Tuo tarpu rašytoja Kristina Sabaliauskaitė savo bloge apie susiklosčiusią situaciją rašo štai ką: „Prieš tuos Seimo analfabetus ne protestuoti reikia, o mesti juos lauk, nes turint tokį intelekto koeficientą ir tokį akiratį kaip jų, negalima vadovauti šaliai, kur toks didelis procentas žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Reikia užjuokti juos negyvai ir iškaršti kailį per atlaidus pirktomis ledinukų lazdelėmis su blizgučiais, užpirkti mišias, kad Dievulis jiems atleistų ir apšviestų protelį“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimai
Kultūros ministerija skelbia naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimų pradžią. ...
-
Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas: kviečiame laužyti stereotipus
Gegužės 31 d. prasidės ilgai laukta kasmetinė muzikos gurmanų šventė – net tris mėnesius truksiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Apie jo gaires, tikslus ir ypatumus su festivalio meno vadovu, plačiai žinomu tenoru Edgaru Montvidu ...
-
Klaipėdiečiams – apie J. Budrio atsiminimus1
Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Budrio atsiminimai apie svarbiausius Lietuvai tarpukario įvykius yra unikalus šaltinis. Jie įdomūs ne tik profesionaliems istorikams, bet ir visiems, besidomintiems mūsų valstybės n...
-
Klaipėdoje – tautinių kultūrų diena7
Daugiakultūrėmis tradicijomis garsėjančioje Klaipėdoje nuskambėjo jau tryliktasis festivalis „Tautinių kultūrų diena“, kuriame dalyvavo ne tik uostamiesčio tautinių mažumų atstovų meniniai ansambliai, bet ir svečiai iš Estijos...
-
Skaudi netektis: mirė Vilniaus dailės akademijos prorektorė I. Pleikienė2
Pralaimėjusi kovą su sunkia liga, mirė Vilniaus dailės akademijos (VDA) dailėtyrininkė, akademijos prorektorė dr. Ieva Pleikienė. Menotyrininkė ėjo 53-ius metus. ...
-
Maironio premija – jauniausiai laureatei
Paskutinį gegužės penktadienį poezijos gerbėjai susirinko į 60-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ baigiamąjį vakarą Kaune. Jo metu poetei Ievai Rudžianskaitei iškilmingai įteikta Maironio premija. ...
-
Obelynėje lankytojų jau laukia atgimęs H. ir T. Ivanauskų namas
Po metus trukusios rekonstrukcijos gegužės 18-osios vakarą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamasis namas Obelynėje vėl atvėrė duris lankytojams. Atidarymo šventė simboliškai sutapo su Muziejų naktimi. ...
-
Marijampolėje atidarytas Sporto istorijos muziejus3
Marijampolėje šią savaitę atidarytas Sporto istorijos muziejus. ...
-
Orkestrai parodė savo galią – susibūrė įspūdingam bendram pasirodymui3
Šeštadienį po pietų įvykių sūkuryje atsidūrė Vienybės aikštė ir Laisvės alėja. ...
-
Papiktino garsaus režisieriaus spektaklis: kankino vabalą31
Kaunietė pasipiktino Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Metamorfozė“ matytomis, pasak jos, vabalo kankinimo scenomis. Žiūrovės žodžiais, vabalas buvo kankinamas badant jį adata, visa tai rodoma stambiu planu. Režisieri...