- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Festivalio „Permainų muzika“ atidarymo koncertu „Degalai. Garsų energija” rugsėjo 17-ąją prasidės Klaipėdos koncertų salės 7-asis koncertinis sezonas.
Švedas sukūrė lietuviui
Kaip teigė festivalio vadovė Loreta Narvilaitė, pirmasis jo projektas publiką stebins tolimais kontrastais: meditatyvią ramybę keis nuolatinis judėjimas, finale prasiveršiantis kaip galingas garsų energijos užtaisas. Klaipėdos kameriniam orkestrui diriguos Mindaugas Piečaitis.
Anot L.Narvilaitės, koncerto programa intriguoja dėl kelių priežasčių.
Susidomėjimą kelia pasaulinės Remigijaus Merkelio ir Miklós Maros kūrinių premjeros. Pastarojo autoriaus, kuris gyvena Švedijoje, Koncertas fortepijonui ir styginiams buvo sukurtas pernai pianisto Daumanto Kirilausko prašymu ir jam dedikuotas. Solisto ir orkestro partijos, sekant klasikine koncerto tradicija, priešpastatomos viena kitai. Jų kontrastą sustiprina ir politonali harmonija. Nuolat vyksta greitų ir lėtų epizodų kaita, leidžiama pasireikšti pianisto virtuoziškumui.
„M.Maros parašė puikų kūrinį. Man jis patinka. Tikiuosi, jis patiks ir jums“, – sakė D.Kirilauskas, koncerte grosiantis solo partiją.
Svinguos kaip džiazas
Naujausiame R.Merkelio kūrinyje vyrauja ramus, meditatyvus charakteris. Kompozitoriaus idėja buvo akustinio lounge – garsinės aplinkos sukūrimas. Tam jis naudoja styginių orkestrą ir įgarsintą fortepijoną, kurio garsų aidas skleidžiasi erdvėje ir kuria ramybės oazę.
Koncerte skambės ir klaipėdietiška Osvaldo Balakausko koncerto elektrinei violončelei ir styginiams „Polimelika“ premjera. Kūrinys buvo sukurtas kaip Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymas ir atliktas Klaipėdos kamerinio orkestro koncertuose Kaune bei Vilniuje. „Polimelikos“ solo partiją atliksiantis šio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus teigė, kad „žiūrint iš akademinių tradicijų, tai yra džiazas“. „Šiame tipiškai balakauskiškame kūrinyje svinguojantis muzikos charakteris valdo nuo pirmo iki paskutinio takto“, – antrino jam L.Narvilaitė.
Amerikiečių kompozitorės Julios Wolfe muzika, pasižyminti energingu ritmu ir skambiais disonansais, priskiriama downtown naujosios muzikos krypčiai. Autorės įkvėpimo šaltiniai – rokas ir minimalizmas. J.Wolfe yra ansamblio „Bang on a Can“ (beje, koncertavusio Vilniuje 1998-aisiais) įkūrėja ir viena iš meno vadovių.
Su nuožmia jėga
Festivalio vadovės teigimu, kompozitorės J.Wolfe ir kino režisieriaus Billo Morrisono multimedijinis projektas „Degalai“ turėtų tapti atidarymo koncerto kulminacija. Kūrinio inspiravo jūrinio miesto garsynas (gerai pažįstamas klaipėdiečiams): nesustojantis mechanizmų dūzgimas, laivų pakrovimo ir iškrovimo garsai, dokų girgždėjimas, sunkvežimiai ir traukiniai. Kompozitorė šią muzikinę drobę išaudė su nuožmia energija.
„Menas atspindi laikmetį, kuriame gyvename, – įsitikinęs su šiuolaikine muzika artimą ryšį turintis dirigentas M.Piečaitis. – Mūsų dabartis yra labai industrializuota, jai būdinga mechanika, beprotiškas, mašinalus judėjimas. Kompozitorė pasirinko ne banguojančią formos dramaturgiją, bet garsų energijos srautą nuo pat pradžios. Tai kūrinys, kurio garsai teka kūnu lyg elektros srovė.“
„Degalai. Garsų energija” – dar viena nauja Klaipėdos kamerinio orkestro programa, parengta su M.Piečaičiu, kuris šįkart turės pasiekti tikslią muzikos ir vaizdo sinchronizaciją diriguodamas ne tik orkestrui, bet ir įspūdingų miesto vaizdų dinamika užburiančiai videoprojekcijai.
Koncertas vyks rugsėjo 17-ąją 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, o 17 val. ten pat antrojo aukšto fojė rengiamas prieškoncertinis susitikimas su festivalio svečiais – kompozitoriais M.Maros, O.Balakausku, R.Merkeliu, jų kūrinių solo partijų atlikėjais D.Kirilausku, M.Bačkumi ir dirigentu M.Piečaičiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje nuvilnijo kalėdinių giesmių festivalis
Prieš Naujuosius metus uostamiestyje tęsiasi šventinių renginių maratonas. ...
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovaną
Kiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
M. Prymačenko: kai fantazijos pasaulis susitinka su realybe
Marija Prymačenko (1909–1997) – viena ryškiausių Ukrainos liaudies meno atstovių, kurios kūryba šiandien tapo ne tik ukrainietiškos kultūros simboliu, bet ir tautos atsparumo ženklu. Jos gyvenimo ir kūrybos istorija &nda...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra12
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
Amerikoje gyvenanti menininkė: svajonėse ir sapnuose regiu save gimtinėje15
Dažnai tikime, kad Naujieji metai gali atnešti stebuklą, o štai JAV gyvenanti menininkė Jolanta Talaikienė sako, kad stebuklai esame mes patys. „Kiekvienas gimstame po savo žvaigžde, kiekvienas gimęs jau apdovanotas. Tačiau kaip tas...
-
Dialogas tarp magiškojo realizmo ir realizmo magijos
„Kas moka pasakoti, tas turi viską.“ Tarasas Prochaska ...
-
„Musica sacra“ užbaigė muzikos maratoną
Gruodžio 1-ąją nuskambėjo paskutinis tarptautinio festivalio „Musica sacra“ koncertas, pažymėjęs visą rudenį trukusią vargonų muzikos šventę. ...
-
Parodoje – ekspresyvūs sielos atspindžiai13
Atvaizdo atvaizdas, arba kaip sugriauti nusistovėjusį portreto žanrą... Paroda, kuri nepaliks abejingų: vieni nesupras ar net piktinsis ekspozicija, kiti atras tai, kas nematoma ir atpažins sielos portretus. Vis dėlto, vieno sakinio per maža Galaunių ...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?5
Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...