Klaipėdos koncertų salėje artėja permainos

Septintuoju „Permainų muzikos“ festivaliu trečiadienį Klaipėdos koncertų salė atvers naujo koncertinio sezono duris.

Rugsėjo 21 – spalio 25 d. ji publikai pateiks aštuonis ekspresyvius, harmoningus subtilios ir nevaržomos šiuolaikinės muzikos renginius.

Festivalį „Permainų muzika“ pristato dienraštis „Klaipėda“ ir Klaipėdos koncertų salė.

Stipri ir intriguojanti

– Kuo šiemetė „Permainų muzika“ bus ypatinga, skirsis nuo ankstesnių? – pasiteiravome šio festivalio iniciatorę ir vadovę, Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoją kultūrinei veiklai kompozitorę Loretą Narvilaitę.

– Šiemet pavyko surinkti tikrai stiprią ir intriguojančią festivalio programą. Joje klausytojas ras ir originalių idėjų, atveriančių mąstymą, ir patirs malonumą ausims ar bus netikėtai nustebintas. Nuosaikesnio turinio koncertus keis modernesnės raiškos formos, tačiau ir vieni, ir kiti klausytojui neleis nuobodžiauti.

Šiemetis festivalis išsiskirs užsienio atlikėjų gausa (lyginant su išskirtinai lietuviška programa 2009-aisiais). Klausysimės unikalaus 8 kontrabosų ansamblio „Ludus Gravis“  iš Italijos, Latvijos radijo choro, stebėsime kompozitorių ir performanso atlikėjų iš Vokietijos pasirodymus, gėrėsimės italų ir lietuvių menininkų  kūrybine išmone projekte „Smėlio laikrodžiai“. Tarp kitko, tai brangiausias ir sensacingiausias festivalio projektas, apibūdinamas kaip „garso ir vaizdo, laiko ir erdvės teatras“.

Dvi naujas ir labai gražias (nors šis žodis neįprastas kalbant apie šiuolaikinę muziką) programas pateiks Klaipėdos kamerinis orkestras. Prieš šešis koncertus iš aštuonių vyks prieškoncertiniai susitikimai – publikai puiki proga pabendrauti su būsimo renginio dalyviais, pasiaiškinti jų kūrybos paslaptis. Maloniai kviečiame.

Skambantis horizontas

– Ką gi gražaus festivalio atidarymui sumanė mūsų kamerinis orkestras?

– Klaipėdos kameriniam orkestrui, vadovaujamam Mindaugo Bačkaus, šįkart diriguos Modestas Pitrėnas – artistiškas ir plastiškas, ambicingas ir emocionalus, tačiau nė akimirkai neprarandantis šalto proto ir muzikos pulso. Gaivališką mušamųjų instrumentų energiją precizišku tikslumu valdys solistas Pavelas Giunteris. Anapus horizonto išsilies daininga Vytenio Gikniaus fleitos melodija. Programoje skambės Ramintos Šerkšnytės, Mindaugo Urbaičio, Igorio Stravinskio, Emmanuelio Sejourne’o kūriniai.

Pasak vežliai ir kūrybingai su orkestru repetuojančio M.Bačkaus, visa koncerto programa gavosi labai graži, romantiška, su hardroko inkliuzu ir netikėtais prieskoniais.

Anot M.Pitrėno, programa šarminga, kaip ir kolektyvas.

– Kokie opusai bus atlikti festivalio pradžios koncerte?

– Tūkstančio ir vieno veido kompozitoriumi vadinamas I.Stravinskis savo „Concerto in D“ parašė Baselio kamerinio orkestro 20-mečio proga, netrukus po to, kai gavo JAV pilietybę. Prieš tai nemažai pakeliavęs po pasaulį, rusų tautybės kompozitorius save laikė kosmopolitu. Jo interesų ratas buvo labai margas, jis išbandė daugybę žanrų ir krypčių. Įdomu, kad pagal neoklasicistinį stilių menančią „Concerto in D“ muziką buvo sukurti net keli baletiniai pastatymai.

R.Šerkšnytės „Vasarvidžio giesmė“ styginių orkestrui ir mušamiesiems sumanyta „tarsi panteistinė giesmė brėkštančiam rytui: kompozicijos pradžioje iš pavienių garsų besiformuojanti melodija kūrinyje išsiskleidžia įvairiausiomis spalvomis ir pavidalais. Galiausiai, pasiekusi savo ekstazinę kulminaciją, giesmė pamažu ištirpsta meditaciškoje „begalinės vasaros“ rytmečio muzikoje“.

M.Urbaitis apie savo opuso atsiradimą sakė, jog užėjo noras parašyti labai įtemptą muziką, kurios energija „vežtų“. Jo „Hard Talk“ styginių orkestrui neturi nieko bendra su žinoma BBC televizijos laida, tačiau intensyvumu atspindi panašų interviu charakterį. „Pokalbis nebūna lengvas, kai savo tiesą bandome įrodyti priešingai mąstančiam. Nors įrodyti nebūtinai pavyksta ir kažin ar to būtinai reikia, spaudžiant sunkiems klausimams geriau atsiskleidžia atsakinėjančiojo pozicija. „Hard Talk“ tą poziciją ir pateikia.

Nuostabiai gundanti

– Ką gros perkusininkas P.Giunteris?

– E.Sejourne’o Koncertą vibrafonui ir kameriniam orkestrui. Jis festivalyje atsirado P.Giunterio iniciatyva. Perkusininko nuomone, kūrinys yra labai sunkus ir virtuoziškas. Kita vertus, ši nuotaikomis ir spalvomis turtinga muzika nuostabiai gundanti. Ją sukūrė prancūzų perkusininkas, pedagogas ir kompozitorius, atviraujantis, jog kūryba jam suteikia daugiau pasitenkinimo nei grojimas. Emocijos ir savikontrolė, būdingos paties E.Sejourne’o interpretacijoms, nesvetimos ir P.Giunteriui, tad laukiame išties įspūdingo jo pasirodymo.

– Papasakokite ir apie savo kūrinį „Anapus horizonto“, kuris, kaip matyti iš programos, taip pat skambės šiame koncerte.

– Anapus horizonto yra Švedija, žiūrint nuo lietuviško Baltijos pajūrio kranto. Horizonto liniją žymi ilgi styginių garsai. Fleita ir mušamieji brėžia smulkesnes ir detalesnes linijas begalinėje erdvėje – anapus horizonto...  Minčių ir prisiminimų tiltą per jūrą nuties dviejų švediškų dainų intonacijos.

Apie meilę – realistiškai

– Atsigirdo, kad ir antrasis festivalio koncertas bus ypatingas?

– Ketvirtadienį kviečiame melomanus paskanauti modernaus meno su išties pikantiškais prieskoniais.

Antrojo „Permainų muzikos“ festivalio koncerto pavadinimą „Meilės daina ir išsiskyrimas“ inspiravo M.Urbaičio kompozicija su poetišku Antano A.Jonyno tekstu. Šis opusas balsui ir vėluojančiai sistemai buvo vienas ankstyvųjų autoriaus darbų, kažkada stulbinusių radikaliai minimalistine estetika. Ją bei Alejandro Viñao, Vykinto Baltako kūrinius interpretuos Vokietijoje gyvenanti ir aktyviai šiuolaikinės muzikos pasaulyje besireiškianti solistė Rita Balta (sopranas), kuriai talkins Ignas Juzokas (elektronika). 

Rita teigė labai mėgstanti kurti programas, girdinti vieną po kito seksiančius kūrinius, jaučianti jų tarpusavio santykį, proporcijas bei visumą. Jos programose nėra atsitiktinių kūrinių. Taip pat jai visada labai svarbus klausytojas: galvoja ne apie savęs realizavimą, pritrenkdama klausytoją jai įdomia medžiaga, bet bando įsivaizduoti, kokiai publikai dainuos, kokia muzika ją domina, ko ji ateis į koncertą. Tokia ir ši programa – trys visai skirtingi, bet vienas į kitą pereinantys kūriniai: labai ankstyvas Baltako teatrinis opusas „Pažeistas šešėlis“, rami Urbaičio muzika bei argentiniečio Viñao ekspesyvumas.

Antroje vakaro dalyje prisistatys „Lietuvos ansamblių tinklas“ (LAT) – V.Baltako ir Mindaugo Piečaičio inicijuota organizacija, svarbiausią dėmesį skirianti šiuolaikinės muzikos atlikimo kultūrai Lietuvoje plėtoti. LAT nori būti atviras drąsioms ir kūrybiškoms idėjoms, kompozitoriams bei atlikėjams. Jis tikisi pagyvinti lietuviškos muzikos sklaidą ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose, taip pat įgyvendinti jungtinius projektus ir propaguoti lietuvių autorių kūrybą užsienyje. Siekdamas mūsų šalies auditorijai pristatyti įdomiausias užsienio moderniojo meno kryptis bei kūrėjus, LAT sumanė rengti ciklą „Kompozitorių portretai“, kurio dalis įsikomponavo į „Permainų muzikos“ festivalį.

Pasak V.Baltako, būsimo koncerto programa tematizuoja žodį „meilė“. Ne romantiškai, ne idealizuojant, bet realistiškai, su gera ironijos doze. Tai vokiečio Gerhardo Stäblerio, korėjiečio Kunsu Shimo bei jauno lietuvio kompozitoriaus ir vaizdo menininko Igno Krunglevičiaus performansai, audiovizualinės kompozicijos.

Kiekvieną kartą kitoks

– Ne visi iš šios trijulės Lietuvoje žinomi. Nors G.Stäbleris Europoje berods garsus?

– Į Lietuvą atvyksiantis įtakingas vokiečių aktualiosios muzikos kūrėjas G.Stäbleris drąsiai eksperimentuoja su performansais, instaliacijomis, videomenu. Jo muzika dažnai improvizacinės prigimties ir peržengia tradiciškumo sampratą: įtraukiami gestai, judesiai, šviesos, kvapai, vaizdai, kartais ir klausytojai. Taip siekiama muzikos, šokio ir performanso sąveikos, kurioje svarbia dimensija tampa ir vaizduojamojo meno darbai. Kompozitoriui svarbūs socialiniai muzikos aspektai, edukacija, jis net organizuoja pažintinius projektus vaikams. Savo idėjomis G.Stäbleris siekia ištrūkti iš akademinių salių į netradicines erdves. Jo kūrybiniai užmojai yra plačiai nuskambėję visoje Europoje, tačiau Lietuvoje šis dabarties muzikos tendencijų formuotojas dar mažai žinomas.

G.Stäblerio kūrinį „Žiema. Gėlės“ inspiravo Friedricho Hölderlino eilėraštis.  Kompozicijai būdingi tembriniai „žvalgymaisi“: pradžioje sumanyta vokalui solo vėliau ji suskambo smuiko bei violončelės solo versijose. Šio projekto metu pristatoma V.Baltako parengta versija smuikui ir gyvai elektronikai.

Vokiečių autoriaus eksperimentinių kūrinių stilių perteiks vokalinė miniatiūra „Rachengold“. Šalia balso ir stiklinės vandens „slaptoje“ G.Stäblerio partitūroje įrašytas ir chronometras ad libitum. Tai nedeterminuotos, kiekvieną kartą kintamos trukmės kūrinys, susikoncentruojantis į improvizaciją – kaip kūrybos procesą.

Su videoinstaliacija

– Kuo įdomus K.Shimas ir jo performansas?

– Eksperimentinės muzikos atstovas, videoprojekcijų ir performansų autorius K.Shimas gyvena Vokietijoje ir nuolat kviečiamas pristatyti savo kūrybą įvairiose pasaulio šalyse.  Su G.Stäbleriu jis įkūrė šiuolaikinės muzikos centrą „EarPort“. K.Shimas domisi eksperimentine muzika, kuriai atstovauja amerikiečiai J.Cage’as ir M.Feldmanas, taip pat vizualiaisiais menais, literatūra. Jo kūryboje ryškus erdvinio atvirumo ir platybių pojūtis.

K.Shimo multimedijos performansą „Flower Fist“ atlieka perkusija, palydinti savarankišką videoinstaliaciją, kurios autorius – korėjiečių videomenininkas, fotografas Kyungwoo Chunas. Perfomansui būdinga nuolatinė kontrastų kaita, tarsi Gyvenimo ir Mirties alegorija.

Flower Fist yra kinų žaidimas kumščiais, kurio nugalėtojas gali išgerti gurkšnį alaus. Šią akciją savo videodarbe išplėtojo K.Chunas. Projekcijoje gretinami ugnies ir pelenų vaizdai, įterpiamas alegorinis elementas – besiskleidžiantis gėlės žiedas.

Skleidžia ypatingą energiją

– Ką parodys Europos moderniosios muzikos terpėje sparčiai garsėjantis lietuvių vaizdo menininkas bei kompozitorius I.Krunglevičius?

– I.Krunglevičius praėjusiais metais nominuotas vienam reikšmingiausių moderniojo meno įvertinimų Vokietijoje – „Nam June Paik“ premijai. Jau 10 metų jis gyvena ir dirba Norvegijoje, dalyvauja žymiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose „Varšuvos ruduo“, „Ultima“ ir kituose. Neseniai I.Krunglevičius kartu su Snorre Hvamen pristatė Vilniui skirtą garso projektą „Klausyk“, sudarytą iš garso instaliacijų, pritaikytų ŠMC ir viešajai miesto erdvei.

Menininko kūryboje jungiamas garsas ir vaizdas. Abu šiuos elementus I. Krunglevičius redukuoja iki minimumo, esmės, pavyzdžiui, ekrane matyti tik tekstas ir trys spalvos, o muziką sudaro tik pulsas ir pavieniai garsai, kurie vis dėlto skleidžia ypatingą energiją.

I.Krunglevičiaus  garso ir vaizdo performanse „Riteris“ remiamasi pasaka apie Bėdulę, kurioje nelaiminga mergaitė tikisi būti išgelbėta karžygio žvilgančiais šarvais.

Koncerte „Meilės daina ir išsiskyrimas“ dalyvaus „Lietuvos ansamblių tinklo“ atlikėjai: Andrius Žiūra (klarnetas),  Rusnė Mataitytė (smuikas), Dainius Palšauskas (violončelė).

Beje, prieš abu koncertus, likus valandai iki jų, miesto Koncertų salės antrojo aukšto fojė vyks prieškoncertiniai susitikimai su svečiais, kompozitoriais ir atlikėjais.