Juozas Domarkas: „Džiaugiuosi savo mokinio sėkme“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lapkritį žiūrovus pakvietė į atnaujinto spektaklio – P.Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ premjerą.

Spektaklį diriguoja jaunas šio teatro dirigentas Michałas Łukaszas Niżyński’s. Jo diriguojamą P.Abrahamo operetę „Balius Savojoje“ artimiausiu laiku bus galima pamatyti lapkričio 26 ir gruodžio 17 dienomis.

Per premjeros pertraukas su maestro Juozu Domarku kalbėjomės apie jo auklėtinį bei dirigento profesijos ypatumus.

– Didelė šventė jus sutikti teatre ir matyti prie dirigento pulto, tačiau šiandien esate žiūrovo vaidmenyje. Kodėl?

– Žemaitija – mano gimtas kraštas, Plungė – gimtasis miestas, dažnai čia atvykstu. Plungėje gyvena mano 99 metų teta, ir kai tik galiu, ją aplankau.

– Devyniasdešimt devynerių metų?

– Ji dar šviesaus proto, pati savimi pasirūpina. Taip, mūsų giminė iš ilgaamžių (šypsosi). Taigi, įprastas apsilankymas šiame krašte šį kartą sutapo su mano mokinio M.Niżyński’o debiutu Muzikiniame teatre. Jis savarankiškai parengė ir diriguoja P.Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ atnaujinimo premjerą. Šį spektaklį prieš keletą metų pastatė ir dirigavo tuometinis teatro meno vadovas Stasys Domarkas.

– Ir kaip, jūsų nuomone, Michałui sekasi?

– Mano auklėtiniams sekasi visada neblogai (šypsosi).

– Kokius pagrindinius dirigento profesijos reikalavimus privalo įsisavinti jūsų auklėtiniai?

– Kiekviena meninė specialybė turi visą komplektą reikalavimų, kuriuos būsimieji muzikai privalo įgyti. Dainininkai – įvaldyti balsą, išmokti juo perteikti operinius ar kamerinius kūrinius, bet pirmiausia – turėti tam tinkamą balsą iš pačios prigimties.

Dirigentas muzikos nekuria, jis vadovauja kitiems muziką atliekantiems kolektyvams – orkestrams, chorams, įvairiems ansambliams, dainininkams ir tuo pačiu atsako už muzikinio kūrinio atlikimo profesionalumą – jo skambėjimo kokybę ir įtaigumą. Jis privalo turėti įvairiapusį muzikinį išsilavinimą (išmanyti kompoziciją, muzikos stilius, žanrus, harmoniją), įgimtus fizinius duomenis dirigavimui – tam tikrą rankų valdymo pojūtį ir sistemą, pasižymėti puikia muzikine klausa, muzikine atmintimi.

– O kokius išskirtumėte charakterio bruožus, be kurių neįmanomas dirigentas?

– Dirigentas turi mokėti bendrauti su žmonėmis, būti lankstus – kaip geras politikas. Taip pat – išmanyti kitus menus – meno istoriją, mitologiją. Mitologiją žinoti svarbu, nes daug operų ir ypač baletų sukurti pagal mitologinius siužetus, juose užkoduotos mitologinės prasmės, simboliai – reikia įžvelgti, kaip jie išreikšti muzikoje. Tokie yra bendro pobūdžio reikalavimai. Tačiau universalių žmonių pasitaiko retai – tai dirigento idealas. Vis tik jo siekiama mokant studentus simfoninio ir operinio dirigavimo. Dar reikėtų pridurti, kad dirigavimą studijuoti priimami pirmiausia tie studentai, kurie jau yra įgiję kurią nors vieną muzikinę specialybę – chorinio dirigavimo, kompozicijos ar instrumento (smuiko, fortepijono) aukštąjį išsilavinimą.

– Kaip M.Niżyński’s pateko pas jus?

– Michalas savo gimtojoje Varšuvoje nuo mažens mokėsi griežti smuiku, vėliau – muzikos teorijos. Varšuvos muzikos akademijoje studijavo simfoninį dirigavimą ir kompoziciją. Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją atvyko studijuoti pagal studentų apsikeitimo programą „Erazmus“ ir jam čia patiko. Baigęs bakalauro studijas Varšuvoje, įstojo į simfoninio dirigavimo magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o prieš metus čia baigė ir aspirantūrą. M.Niżyński’s lenkas, bet puikiai kalba angliškai bei rusiškai. Labai greitai išmoko ir laisvai kalba lietuviškai.

Turiu senus ryšius su Muzikiniu teatru Klaipėdoje – mano brolis, ilgametis teatro vadovas ir dirigentas Stasys Domarkas visada palaikydavo jaunimą – teatre reikalingi įvairių specialybių menininkai. Muzikinis teatras yra prisidėjęs prie dirigentų Modesto Pitrėno, Dainiaus Pavilionio, Modesto Barkausko, kuris šiuo metu studijuoja magistrantūroje, kūrybinio augimo.

– Kaip įvertintumėte savo mokinio pasirodymą?

– Šis pastatymas – pirmas savarankiškas Michało spektaklis. Jam asmeniškai yra naujas tokios apimties, daug atsakomybės reikalaujantis muzikinio spektaklio vadovo darbas. Be to, tai ne opera ir net ne klasikinė operetė, o operetė, kuriai būdingas netradicinis braižas – jos muzikoje daug džiazo ir stilizuotos populiarios šokio muzikos elementų. Simfoninio dirigavimo programoje tokio žanro nestudijuojame. Šiuo atveju M.Niżyński’ui reikėjo pasikliauti įgytu bendru muzikiniu išsilavinimu.

Tokios muzikos atlikimas taip pat ir orkestrui bei solistams kelia tam tikrus ritminio lankstumo, intonacinio skaidrumo bei stiliaus pajautimo reikalavimus.

Muzikos akademijoje studentai supažindinami su taip vadinamais raktiniais įvairių stilių ir žanrų kūriniais. Operos dirigavimo studijoms tokie pavyzdžiai galėtų būti G.Bizet opera „Karmen“, G.Verdi „Traviata“ ar P.Čaikovskio „Pikų dama“, operetės žanre – J.Strausso „Šikšnosparnis“, I.Kalmano ar F.Leharo populiariosios operetės, baleto mene – P.Čaikovskio baletai. Tai tikra enciklopedija.

Beje, gal prieš porą metų du spektaklio „Karmen“ veiksmus M.Niżyński’s dirigavo teatre Jaunųjų talentų festivalio metu (kitus du veiksmus dirigavo Ričardas Šumila – aut. past.). Ir reikia pasakyti, gana sėkmingai. Įvaldę „raktinius“ kūrinius, dirigentai išmoksta pritaikyti nustatytus kanonus ir kitų, panašių kūrinių atlikimui.

Džiaugiuosi savo mokiniu, šiuo Michało debiutu ir manau, kad ateityje jis mus visus dar ne kartą nustebins savo puikiais kūrybiniais darbais.

Komentaras

Teatro vyr. dirigentas Dainius Pavilionis:

– Operetės žanras turi savo specifinių atlikimo bruožų bei subtilumų – čia gausu muzikos tempo pasikeitimų, dirigentas privalo laiku „sugroti“ akordą prieš ar po rečitatyvo taip, kad nesugriūtų veiksmas scenoje, ir kitokių „povandeninių uolų“...

Operetė „Balius Savojoje“šį vakarą skambėjo spalvingai, išraiškingai, buvo juntama, kad ji patiko publikai. Spektaklyje šalia artistų-senbuvių Ritos Petrauskaitės (Deizė), Virginijaus Pupšio (Mustafa Bėjus), Šarūno Juškevičiaus (Aristido kamerdineris) pirmą kartą naujus vaidmenis sėkmingai atliko Regina Bagdanavičiūtė (Madlena), Valerija Balsytė (Bebė). Jų pasirodymas nudžiugino. Ypač akivaizdus Tomo Pavilionio (Aristidas) atlikimo meistriškumo augimas. Šis jo vaidmuo – didelis žingsnis į priekį. Ateityje spektaklyje turėtume pamatyti ir kitus atlikėjus – artimiausiu metu vyks vaidmenų perklausos.

M.Niżyński’s gerai padirbėjo kaip spektaklio muzikos vadovas. Paprastai dėl savo specifikos operetė dirigentui yra nelengvas žanras. M.Niżyński’o debiutą vertinu labai gerai, Džiaugiuosi, kad Klaipėdos Muzikiniame teatre dirba tokio muzikinio išsilavinimo, darbštus ir pareigingas žmogus.

Trumpiau tariant, po spektaklio – nuotaika pakili, linkėčiau ją išlaikyti.