Į Lietuvos kelių muziejų sugrįžo „Cirkas“

Lietuvos kelių muziejaus ekspoziciją Vievyje papildė autobusas KAG-3, kurį restauravo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ mechanikas Petras Motiejūnas, skelbiama pranešime spaudai.

Šis muziejaus eksponatas – specialiai kelių tarnyboms pagaminta modifikacija KAG-33 KT, kurios vagoninio tipo kėbulas suskirstytas į tris atskirtas sekcijas – vairuotojo kabiną, 5 sėdimų vietų patalpą darbininkams ir su atskiromis durimis iš galo pakankamai erdvią patalpą įrankiams, įvairiam inventoriui bei medžiagoms. Darbininkams skirtoje sekcijoje taip pat iš vienos pusės įrengtos durys, viduje – sėdynė per visą mašinos plotį. Šiuo kelininkams skirtu autobusu galėjo važiuoti 7 žmonės.

KAG autobusai buvo surenkami Kaune. Ši tradicija atėjusi iš tarpukario laikų. Jau po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje ant sunkvežimių važiuoklių buvo gaminami mediniai kėbulai autobusams, kuriais tarpmiestiniais maršrutais galėdavo pervežti 12–15 žmonių. „Ford“ atstovybės Kaune dirbtuvės 1930–1931 metais pagamindavo po 50–60 autobusų kasmet. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, buvusioje „Ford“ atstovybėje Kęstučio gatvėje įsikūrė Kauno autoremonto gamykla (KAG). Jau 1944 metais ant sunkvežimio ZIS-150 važiuoklės gamykloje pradėjo surinkinėti autobusus, kurie kursavo miesto gatvėmis.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje į gatves išvažiavo KAG autobusai. Tuo metu autobusų kėbulų cechą perkėlė į Šančius, įkūrė šalia Autobusų parko. Čia pradėjo gaminti naujo, Kaune sukurto modelio autobusus KAG-3. Važiuokles GAZ-51 atveždavo iš Gorkio. Šančių ceche ant pailginto rėmo užkeldavo sunkų iš buko ir uosio sijelių surinktą karkasą, meistrai jį apkaldavo plienine, o kai kur – diuralio skarda. Iš vidaus saloną apkaldavo aviacine daugiasluoksne fanera. Autobusas buvo 23 vietų, dar 7 žmonės galėjo stovėti.

Jau 1957 metų pabaigoje autobusų kėbulų cecho specialistai pradėjo ruošti naują 24 vietų priemiestinį autobusą su metaliniu kėbulu KAG-4. Konstruktoriams vadovavo inžinierius V. Pupeika. Pirmasis toks autobusas pasirodė 1959 metų rudenį. Jis buvo 6576 mm ilgio, 2400 mm pločio ir 2720 mm aukščio, svėrė 3500 kg (buvo 230 kg lengvesnis už ankstesnį modelį KAG-3). Konstruktoriai sukūrė naują furgoną KAG-4, kurį demonstravo Kauno ąžuolyne veikusioje Lietuvos pramonės ir žemės ūkio parodoje. Tikriausiai tuo metu buvo pagamintas ir kelininkams skirtas furgono modelis. Jis buvo spalvingas, patrauklus akiai, švytėjo spalvomis kaip cirko arena. Šį modelį tuoj pat praminė „Cirku“. Ir tą dieną, kai restauruotas autobusas atkeliavo į Lietuvos kelių muziejų, visi jį pažino – atvažiavo „Cirkas“.

Tuo metu, kai Kaune kelininkams pagamino „Cirką“, konstruktoriai sukūrė dar du modelius – furgoną KAG-31 ir duonvežį KAG-33.

Atrodo, kad kelininkams skirtų KAG autobusų Lietuvoje nebeliko. Šį, jau eksponatu tapusį, automobilį surado Ukmergės kelių tarnybos specialistai, o suremontavo ir restauravo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ meistrai. Darbai vyko sparčiai, užtruko vos tris mėnesius. Analogiškus autobuso dokumentus išsaugojo Pakruojo kelių tarnybos darbuotojai, todėl ir emblema ant KAG-33 KT šonų skelbia – Pakruojo AKV (autokelių valdyba).

Šiauliuose restauruotas „Cirkas“ Kelių muziejuje dar ilgai galės džiuginti senosios technikos gerbėjus.