Festivalis Klaipėdą užlies muzikos jūra (programa)

Didingas klasikos skambesys vilioja apsilankyti Klaipėdos koncertų salėje, kur penktadienį prasideda XXXVIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“, vyksiantis iki gegužės 3-iosios.

Pirmenybę teikiantis stambios formos projektams, darniai tradicijų ir naujovių sintezei, festivalis įtrauktas į Klaipėdos miesto reprezentacinių bei Lietuvoje vykstančių tęstinių tarptautinių meno renginių sąrašus. Meniškai vertingu turiniu jis siekia ugdyti ir tenkinti klaipėdiečių kultūrinius poreikius, pateisinti seniausio Lietuvos muzikos festivalio vardą.

Kaip pasakojo festivalio programos sudarytoja Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Loreta Narvilaitė, renginys šiemet ryškiai plečia žanrų ir galimybių ribas, skverbdamasis į mažiau tyrinėtas teritorijas. Tai skatina protingai eksperimentuoti, panaudojant tiek sukauptą organizacinę patirtį, tiek kūrybines atlikėjų iniciatyvas.

Laukia trys premjeros

– Kokie pagrindiniai festivalio akcentai šiemet?

– Publikos dėmesio ir įvertinimo laukia trys ypač ambicingi premjeriniai sumanymai: operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas, visų Ludwigo van Beethoveno fortepijoninių koncertų atlikimas ir Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Tyli malda ir siautulingi šokiai“ su estų dirigentu ir smuikininku Andresu Mustonenu. Jie visi parengti mūsų koncertinės įstaigos jėgomis. To dar nebuvo per visą festivalio gyvavimo istoriją, bet tam jau atėjo laikas. Kiti keturi puikūs projektai – atvežtiniai, trys sukurti Vilniuje ir vienas – Kaune.

– Kaip reta solidi renginio programa žada išties įspūdingą klasikinės muzikos šventę. Kas ją pradės?

– Festivalio pradžios koncerte „Muzikinės variacijos“ šįvakar publikos lauks kiek netikėtas, intriguojantis violončelės ir obojaus duetas, su Lietuvos kameriniu orkestru atliksiantis rusų kompozitorių variacijas ir nemariąją Vakarų klasiką. Neprilygstamas violončelės meistras Davidas Geringas – vienas universaliausių dabarties menininkų, koncertuojantis su žymiausiais simfoniniais orkestrais ir dirigentais, pats diriguojantis koncertams bei operos spektakliams. Obojininkas Robertas Beinaris – išskirtinai veiklus atlikėjas, koncertuojantis solo ir su orkestrais, su dideliu atsidavimu ugdantis jaunąją Lietuvos obojininkų kartą.

Klaipėdiečių jaunimo auditorija balandžio 9-ąją bus skatinama pasiklausyti gausaus jaunųjų muzikų būrio iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų gimnazijos. Kartu su gimnazijos simfoniniu orkestru ir choru, kuriems diriguos Martynas Staškus, pasirodys solistai – gabiausi jos moksleiviai ir jaunoji talentė iš tolimosios Kosta Rikos Respublikos. Programoje dalyvaus ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Koncerte „Pavasario fantazija“ atsiskleis profesionalūs atlikėjų gebėjimai ir jaunatviškas entuziazmas, nepaliksiantys abejingų.

Stato klavyrinę operą

– Papasakokite apie operos pastatymą – kuo jis bus ypatingas?

– Fortepijono virtuozo Alexanderio Paley inicijuotas Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas yra vienas didžiausių šiemečio mūsų festivalio iššūkių. Pianistas, kuris yra didelis operos žanro gerbėjas bei žinovas, pasiūlė atlikti originalią klavyrinę operos „Mozartas ir Salieri“ versiją. Joje solistams pritars ne orkestras, o fortepijonas, kuriuo skambins pats A.Paley. Dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kuria jaunosios kartos solistai Mindaugas Jankauskas ir Eugenijus Chrebtovas. Originalo – rusų kalba atliekamame spektaklyje svarbiausias dėmesys bus skiriamas dramai, išreiškiamai per muziką. Pastatymą režisuoja Valentinas Masalskis, scenografiją ir kostiumus jam sukūrė Renata Valčik. Du operos „Mozartas ir Salieri“ spektakliai vyks balandžio 12 ir 13 dienomis.

– Ką naujo festivaliui parengė Klaipėdos kamerinis orkestras?

– Jo ir estų smuikininko bei dirigento A.Mustoneno programoje, kuri skambės balandžio 18-osios vakarą, bus derinami du labai skirtingi pradai. Apie tai liudija ir koncerto pavadinimas „Tyli malda ir siautulingi šokiai“. Kupiną gilaus susikaupimo pirmosios dalies nuotaiką įkvėps gruzinų autoriaus Giya Kancheli muzika. Po pertraukos pasigirsiančios gyvybingos melodijos ir siautulingi ritmai aprėps tolimas epochas, pradedant renesansu ir baigiant dabarties šokių muzika.

Subūrė penkis pianistus

– O paskui vėl sugrįšite prie operos?

– „Barokiniame operos pastiše“ balandžio 26-ąją suspindės gražiausi baroko epochos kompozitorių muzikos perlai. Spektaklyje, kuriuo Klaipėdoje pirmąkart prisistatys Baltijos kamerinis operos teatras, atgims Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muzikinio teatro tradicijos, o moderni vizualinė estetika susilies su praėjusių epochų tendencijomis. Programą su senosios muzikos ansambliu „Arcadia consort“ atliks naujoji operos dainininkų karta – įvairiuose projektuose jau matyti solistai Jonas Sakalauskas, Diana Tiškovaitė, Viktoras Gerasimovas, Algirdas Bagdonavičius, pasižymintys unikaliais balsais bei charizma. Tai bus tikras spektaklis, kurį režisavo Marija Simona Šimulynaitė, scenografiją jam sukūrė Sigita Šimkūnaitė, kostiumus – Jolanta Rimkutė. Jų talentai skleisis skambant Claudio Monteverdi, Antonio Vivaldi, Francescos Caccini, Henrio Purcello, Georgo Friedricho Handelio muzikai.

– Kaip ketinate įgyvendinti ambicingą užmojį – Klaipėdoje atlikti visus penkis L. van Beethoveno koncertus?

–  „Penki pianistai – penki koncertai“ – šis išskirtinis festivalio projektas balandžio 30-ąją pristatys penkis talentingus jaunosios kartos lietuvių pianistus, kurie atliks visus penkis L. van Beethoveno koncertus fortepijonui ir orkestrui. Klaipėdoje susirinks šiuo metu įvairiose šalyse ar miestuose gyvenantys pianistai: Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė atvyks iš Vokietijos, Lukas Geniušas – iš Rusijos, Edvinas Minkštimas – iš JAV, Kasparas Uinskas – iš Vilniaus. Klausytojai turės retą progą išgirsti ir palyginti skirtingas L. van Beethoveno kūrinių interpretacijas, kurioms vadovaus austrų dirigentas Johannesas Wildneris. Kartu su solistais muzikuosiantis Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, priartės prie simfoninės sudėties.

Dedikacija jūrai ir miestui

– Finalinį festivalio koncertą dedikuojate jūrai?

– Išties festivalio baigiamajame koncerte „Simfonija miestui ir jūrai“, kurį parengė Kauno simfoninis orkestras ir dirigentas Kasparas Zehnderis, gegužės 3-iąją skambės net du simfoniniai kūriniai jūros tema. Prancūzų impresionisto Claude Debussy „Jūra“ ir lietuvių romantiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra” buvo sukurti XX a. pradžioje. Jūra – vienas esminių, vyraujančių M .K.Čiurlionio kūrybos motyvų – amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora. Koncerte atliekamą jo simfoninę poemą palydės vaizdo projekcijos kompozitoriaus ir dailininko kūrinių motyvais.

– Festivalio baigiamajame koncerte skambės ir jūsų pačios kūrinys? Papasakokite apie jį.

– Tai beveik 10 minučių trukmės simfoninis paveikslas „Atviras miestas“, kurį parašiau 1996-aisiais. Jo fragmentas jau daug metų skamba Klaipėdos muzikos pavasario reklaminiame vaizdo klipe. Švedų Norshopingo simfoninis orkestras 2003 metais jį atliko Lietuvoje ir Švedijoje – festivalyje „Švedijos garsai“ Vilniuje ir trijuose Švedijos miestuose, kai dalyvavau Lietuvos ir Švedijos kultūrinių mainų programoje. Jis atstovavo Lietuvos kultūrai lygiai prieš dešimtmetį. Dabar jis labai tiko ir šiai koncertinei programai, kurią sudarė su Kauno simfoniniu orkestru muzikuosiantis šveicarų dirigentas K.Zehnderis. Mano „Atviras miestas“ turi sąsajų su M.K.Čiurlionio muzika, o antroje koncerto dalyje skambės jo „Jūra“. Taip buvo nutiestas tarsi muzikinis tiltas tarp koncerto pradžios ir pabaigos: šio koncerto programa skirta jūrai, Klaipėda – prie jūros, o mano kūrinys skirtas Klaipėdai.

XXXVIII festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ programa

Balandžio 5 d. 18 val. – „Muzikinės variacijos“: Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas), solistas Robertas Beinaris (obojus), dirigentas ir solistas Davidas Geringas (violončelė, Vokietija). Programoje: Anton Arenskij, Nikolaj Rimskij-Korsakov, Piotr Čaikovskij, Johann Sebastian Bach, Wolfgang Amadeus Mozart. Bilietai – po 20, 30 Lt.

Balandžio 9 d. 18 val. – „Pavasario fantazija“: Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Martynas Staškus), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas Romualdas Gražinis), Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas), solistai – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai Linda Šimanauskaitė (arfa), Marius Sakavičius (violončelė), Paulius Anderssonas (fortepijonas) ir Ana Laura Sanchez Retana  (fortepijonas, Kosta Rikos Respublika). Programoje: Joseph Haydn, François-Adrien Boieldieu, Mario Alfaguell, Ludwig van Beethoven. Bilietai – po 20 Lt.

Balandžio 12 ir 13 d. 18 val. –  Nikolajaus Rimskio-Korsakovo opera „Mozartas ir Salieri“: libretas pagal Aleksandro Puškino dramą. Valentinas Masalskis (režisierius), Renata Valčik (scenografė ir kostiumų dailininkė). Atlikėjai: Alexander Paley (fortepijonas, JAV), Mindaugas Jankauskas (tenoras), Eugenijus Chrebtovas (baritonas), dalyvauja Paulius Pancekauskas (fortepijonas). Bilietai – po 30, 50 Lt.

Balandžio 18 d. 18 val. – „Tyli malda ir siautulingi šokiai“: Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), dirigentas ir solistas Andres Mustonen (smuikas, Estija). Programoje: Giya Kancheli, Jean-Baptiste Lully, Ludwig van Beethoven, Franz Schubert, Antonín Leopold Dvořák, Scott Joplin, Led Zeppelin. Bilietai – po 20, 30 Lt.

Balandžio 26 d. 18 val. – „Barokinis operos pastišas“: Jonas Sakalauskas (idėjos autorius), Marija Simona Šimulynaitė (režisierė-choreografė), Sigita Šimkūnaitė (scenografė), Jolanta Rimkutė (kostiumų dailininkė), atlikėjai: Diana Tiškovaitė (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Algirdas Bagdonavičius (kontratenoras), J.Sakalauskas (baritonas), senosios muzikos ansamblis „Arcadia consort“: Ieva Sipaitytė (smuikas), Vaida Paukštienė (smuikas), Valerijus Jasulevičius (viola da gamba), Robertas Bliškevičius (viola da gamba), Vita Šiugždinienė (violončelė), Vitalijus Neugasimovas (klavesinas). Programoje: Claudio Monteverdi, Antonio Vivaldi, Francesca Caccini, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel. Bilietai – po 20, 30 Lt.

Balandžio 30 d. 18 val. – „Penki pianistai – penki koncertai“: Klaipėdos kamerinis orkestras ir solistai Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė, Lukas Geniušas, Kasparas Uinskas, Edvinas Minkštimas (fortepijonas), dirigentas Johannes Wildner (Austrija). Programoje: Ludwig van Beethoven penki koncertai fortepijonui ir orkestrui. Bilietai – 30, 50 Lt.

Gegužės 3 d. 18 val. – „Simfonija miestui ir jūrai“: Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Imants Resnis), dirigentas Kaspar Zehnder (Šveicarija), Arthur Spirk (vaizdo projekcija M.K.Čiurlionio motyvais). Programoje: Claude Debussy, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Loreta Narvilaitė. Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.

Festivalio globėjas – Klaipėdos miesto savivaldybė, partneriai: Lietuvos nacionalinė filharmonija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Rėmėjas – Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Tarp informacinių rėmėjų – dienraštis „Klaipėda“.

Bilietus platina „Bilietai.lt“. Studentams, moksleiviams, senjorams, neįgaliesiems taikomos 20 proc. nuolaidos. Iki balandžio 7 d. vyksta akcija – bilietus į visus festivalio koncertus galima įsigyti su 25 proc. nuolaida.