Šiaulių apylinkės teismas ketvirtadienį pranešė, kad buvusi kandidatė į Seimo narius I. Gajauskaitė neatvyko išklausyti nuosprendžio.
„Nukentėjusiosios atžvilgiu išsakytą informaciją teismas vertina kaip įžeidžiančio pobūdžio, žeminančius, niekinančius teiginius. Vis dėlto tokių teiginių išsakymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – sakė baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis.
Anot jo, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis.
Kaltinamoji I. Gajauskaitė kaltinta, kad 2025 metų balandžio 13 dieną per socialinius tinklus šmeižė Meškuičių seniūnijos seniūnę J. Baškienę. Ji teigė, kad seniūnė už kyšį neteisėtai iš jos tėvų atėmė dirbamos žemės plotą, pavogė žemę, kuri turėjo būti užpilta kelkraščiuose, išasfaltavus gatvę, ir kaltino seniūnę nužudžius jos šunį ir katę.
Per ikiteisminį tyrimą ir teisme I. Gajauskaitė savo kaltės nepripažino. Ji neneigė faktinių aplinkybių, tačiau neigė, kad savo pasisakymais šmeižė Meškuičių seniūnę. Kaltinamoji, duodama parodymus, teigė, kad tai yra tik jos nuomonė.
Kaip pranešė teismas, akivaizdu, kad kaltinamosios elgesys teisiamojo posėdžio metu, kai ji nesilaikė tvarkos, nutraukė prokurorės baigiamąją kalbą ir pati, nepasakiusi baigiamojo žodžio, pasišalino iš teismo salės, nesuderinamas su teismo institucijos tvarka ir rimtimi.
Taip pat akivaizdu, kad kaltinamosios išsakyti teiginiai apie nukentėjusiąją, neatitinka geros moralės ir rodo nepagarbą kitam asmeniui. Vis dėlto teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas bylą vadovavosi kaltinimo ribomis ir įstatymu bei pasisako tik dėl to, ar buvo padaryta pavojinga, užtraukianti teistumą, veika. Šiuo atveju teismas nenustatė tokio veikos pavojingumo, kad kaltinamosios teiginius būtų galima pripažinti nusikaltimu.
Pasak teismo, kaltinamosios vaizdo įrašuose nurodytais teiginiais išreikšta subjektyvi nuomonė, o ne paskleista informacija apie nukentėjusiąją, todėl teismas neturi pagrindo šių kaltinamosios teiginių vertinti kaip faktų.
Be to, konfliktas su nukentėjusiąja nėra fiziškas, jis vyksta socialinėje erdvėje, kaltinamajai išsakant kritiką valdžios ir savivaldos institucijų atžvilgiu. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad persekiojimo, konfliktinių susidūrimų gyvai nėra buvę.
Konfliktas prasidėjo, kai I. Gajauskaitės mažažemiai tėvai neteko teisės dirbti tarp jų nuosavybės teise priklausančių sklypų dirbtos žemės.
Prokurorė baigiamojoje kalboje siūlė I. Gajauskaitei skirti 5 tūkst. eurų baudą.
Šių metų vasarį I. Gajauskaitė nuteista kitoje byloje. Už pasikėsinimą organizuoti riaušes, kurstymą prieš žmonių grupę bei fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui jai skirta galutinė 75 parų arešto bausmė.
Buvusi kandidatė į Seimą taip pat nuteista dėl to, kad 2023 metų gruodį smurtavo prieš savo brolį. Šis ikiteisminis tyrimas baigtas 2024 metų vasario mėnesį kaltinamajai su broliu susitaikius. 2025 metais ikiteisminis tyrimas atnaujintas, kadangi I. Gajauskaitė, nepraėjus vieniems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos, įtarta padariusi du naujus tyčinius nusikaltimus.
Šis nuosprendis jau apskųstas Šiaulių apygardos teismui.
Naujausi komentarai