Panevėžio apygrdos teismas priimta nutartimi nusprendė palikti galioti pirmosios instancijos (Klaipėdos apylinkės teimo) sprendimą nepakeistą, kuriuo anksčiau teismas atmetė T. Domarko prašymą dėl asmeninio bakroto inicijavimo.

„(...) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio bei faktinio pagrindo“, – nurodoma Panevėžio apygardos teismo nutartyje.

Tokiu būdu Panevėžio apygardos teismas atmetė politiko apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iškelti jam bankroto bylą.

Šis teismo sprendimas įsigalioja iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kaip anksčiau skelbė portalas „Delfi“, vasarį Klaipėdos apylinkės teismas atmetė T. Domarko prašymą iškelti jam bankroto bylą. Teismas nurodė, kad T. Domarko prašymas atmestas, nes politiko veiksmai atskleidžia tyčinį vengimą mokėti skolas, pateikti duomenys neatskleidžia tikrosios žmogaus finansinėms padėties.

Žiniasklaida anksčiau yra skelbusi, kad T. Domarkas yra dirbęs trijų įmonių direktoriumi, jo skolos siekia beveik 1,8 mln. eurų.

„Delfi“ skelbė, jog teisme paaiškėjo, kad vadovaudamas įmonėms, T. Domarkas uždirbdavo po 600–700 eurų į rankas, sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditoriais.

Anot teismo, bylos medžiaga nustatyta, kad T. Domarkui būnant įmonės vadovu ir akcininku, jis ir jo sutuoktinė 2006–2012 metais sudarinėjo sutartis, kurių pagrindu sutuoktiniams buvo suteikti didelės vertės kreditai tiek T. Domarko įmonės veiklai, tiek jo ir žmonos asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, kaip pastebėjo teismas, T. Domarko įmonė įsigijo didelės vertės du žemės sklypus, taip pat pareiškėjo įmonė su lizingo bendrove sudarė daugybę finansinės nuomos sutarčių, prievolių įvykdymo užtikrinimui T. Domarkas ir jo sutuoktinė laidavo už įmonės ir vienas kito prievoles kreditoriams, taip pat prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeičiamas tiek pareiškėjams, tiek pareiškėjo įmonei priklausantis turtas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje T. Domarkas, dar tik kandidatuodamas į Seimą, nurodė, kad viso labo turi 3 ūkst. eurų santaupų, o jokio kito jam priklausančio turto deklaravo neturintis.

„Delfi“ anksčiau skelbė, kad iki patekimo į Seimą trijų įmonių direktoriumi dirbęs T. Domarkas deklaravo per 2023 metus uždirbęs 10,5 tūkst. eurų ir sumokėjęs 650 eurų pajamų mokesčio valstybei. Vis dėlto, kaip pranešė portalas, bankroto siekiantis parlamentaras galimai netiesiogiai valdo verslą, generuojantį šešiaženklės sumų pajamas.

ELTA primena, kad dar tik kandidatuodamas į Seimą T. Domarkas buvo aktyviai aptarinėjamas dėl 3 praeityje turėtų teistumų, susijusių su mokesčių slėpimu, apgaulinga buhalterija ir smurtu prieš kitą asmenį.