Labiausiai nuo sukčių nukentėjo Klaipėdos ir Panevėžio gyventojai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, apie 15.42 val., į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1957 m.). Jis pareiškė, kad laikotarpiu nuo balandžio 29 d. iki gegužės 7 d., Klaipėdoje, būnant namuose, per internetinę investavimo platformą „Treding platform“, apgaulės būdu iš jo išviliojo 42 tūkst. 648 eurus.

Ketvirtadienį, apie 9.28 val., į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1953 m.). Ji pareiškė, kad trečiadienį Panevėžyje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstama moteris, kuri prisistačiusi „Swedbank“ darbuotoja apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės slaptažodžius.

Tą pačią dieną, apie 16 val., atvykusiam nepažįstamam vyriškiui, prisistačiusiam policijos pareigūnu, atidavė dvi mokėjimo korteles, nuo kurių buvo išgryninta 35 tūkst. 34 eurų.

Trečiadienį Širvintų rajono policijos komisariatas gavo vyro (gim. 1956 m.) pareiškimą, kad antradienį Širvintų rajone, jam būnant namuose, skambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 13 tūkst. 565 eurus.

Ketvirtadienį, 16.10 val., į Trakų rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1968 m.). Ji pareiškė, kad tą pačią dieną, apie 11 val., Trakų rajone, jai būnant namuose, paskambino nepažįstamas asmuo, kuris, prisistatęs „Tele2“ darbuotoju, apgaulės būdu išviliojo 17,5 tūkst. eurų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, ketvirtadienį gautas vyro (gim. 1993 m.) pranešimas, kad sausio 29 d. Vilniuje nepažįstamas asmuo, pasinaudojęs jo asmens duomenimis, paėmė kreditų. Nuostolis – 8,5 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį į sostinės policiją kreipėsi kitas vyras (gim. 1961 m.), kuris pranešė, jog gegužės 5 d. Vilniuje, jam būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę banko bei policijos darbuotojais, iš jo banko sąskaitos apgaule išviliojo 3,2 tūkst. eurų.

Anot Vilniaus AVPK, ketvirtadienį gautas vyro (gim. 1962 m.) pranešimas, kad tą pačią dieną, apie 12 val., Vilniaus rajone jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris, prisistatęs banko darbuotoju, iš banko sąskaitos apgaule išviliojo 4,3 tūkst. eurų.

Kaip pranešė sostinės policija, ketvirtadienį taip pat gautas vyro (gim. 1992 m.), pranešimas, kad tą pačią dieną, apie 17 val., Vilniaus rajone, būnant namuose, paspaudus netikrą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinę nuorodą bei suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos apgaule išviliota 1 tūkst. 440 eurų.

Apie dar vieną galimą sukčiavimo atvejį pranešė ir Klaipėdos AVPK. Uostamiesčio policijos duomenimis, ketvirtadienį gautas vyro (gim. 1960 m.) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad gegužės 5 d. apie 16.27 val. pareiškėjui paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė mobiliojo ryšio operatoriaus atstovu ir tikino, kad neva reikia pratęsti paslaugų sutartį. Pareiškėjas suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, jog iš jo banko sąskaitos, apgaulės būdu, yra pasisavinta 5,2 tūkst. eurų.

Dėl visų šių atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

Augantys sukčiavimo mastai

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. sausio–kovo mėnesiais sukčiai bandė išvilioti 9,5 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų pavyko sustabdyti daugiau kaip pusę įtartinų mokėjimų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, išanalizavus dvylikos finansų įstaigų centrui pateiktus duomenis, buvo užfiksuota beveik 3,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė 4 mln. eurų – tai sudaro 21,5 proc. visos per 2024 metus sukčiams pervestos sumos.

Skaičiuojama, kad per nurodytą laikotarpį įstaigoms pavyko sustabdyti mokėjimų už 5,2 mln. eurų, dar 290 tūkst. eurų buvo sugrąžinta. Iš viso užkardyta 5,5 mln. eurų, skelbiama pranešime.

Daugiausia sukčiavimo atvejų (per 1,5 tūkst.) sudarė suklastotos SMS žinutės ir el. laiškai, per juos gyventojai neteko daugiau kaip 550 tūkst. eurų.

Pavojingiausiu sukčiavimo būdu išliko telefoninis sukčiavimas – nors sudarė tik 5 proc. visų atvejų (171), bendra žala siekė 1,1 mln. eurų, o vidutinė – 6,5 tūkst. eurų.

Investicinio sukčiavimo atvejų buvo 353, žala – apie 1 mln. eurų, o avansiniai mokėjimai sudarė 557 atvejus su bendra žala apie 270 tūkst. eurų.

Nors juridinių asmenų atžvilgiu fiksuota tik penkiolika sukčiavimo atvejų, įmonės patyrė apie 250 tūkst. eurų nuostolių – dažniausiai dėl perimto el. pašto susirašinėjimo ar netikro vadovo schemų.

Centras ragina gyventojus ir įmones būti budriems, o apie įtartinus atvejus pranešti policijai, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ar „Virtualiam patruliui“.