Sukčiams ieško sidabrinės kulkos

Vien per pirmą metų pusmetį gyventojai atsisveikino su 10 milijonų eurų.

„Jei kalbėsime apie pasikėsinimo mastą, jis siekia per 28 milijonus eurų“, – šnekėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Perspėjimų neužtenka.

„Žmonės, netikėkite – stebuklų nėra“, – teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

„Pranešimai, kad nepasimaukite, nes tai gali būti sukčiai, jau nebeveikia“, – nurodė premjerė Inga Ruginienė.

Pranešimai, kad nepasimaukite, nes tai gali būti sukčiai, jau nebeveikia

„Pavyksta įtikinti ir apgauti netgi finansų įstaigas, kad tai yra tikri sandoriai, tikri pavedimai“, – tvirtino Ž. Kielienė.

Pavyksta įtikinti ir apgauti netgi finansų įstaigas

Kad situacija nenormali, sujudo ir valdžia.

„To jau nebematyti ir ignoruoti mes negalime“, – sakė I. Ruginienė.

Ką daryti, spręs speciali darbo grupė, bet premjerė turi ir savo pasiūlymų.

„Galbūt turėtume grįžti į tuos laikus, kai nuo tam tikros sumos pavedimas būtų ne momentinis, o su tam tikru išlaikymu, kad žmogus turėtų galimybę jį atšaukti“, – aiškino premjerė.

„Spontaniškumas ir neapdairumas atliekant mokėjimus turi įtakos tokioms sumoms“, – pabrėžė Ž. Kielienė.

Tačiau žingsnį žengti atgal – ne taip paprasta.

„Dar būtų anksti vertinti šį siūlymą, nes reguliavimas – europinis, netgi ne direktyva, bet reglamentas, kuris nustato tuos momentinius mokėjimus ir įvairius niuansus“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

O ir apeiti sistemą nebūtų sudėtinga. Pavyzdžiui, jei momentiniai mokėjimai būtų užlaikomi nuo 3 tūkstančių, tiesiog užtektų paprašyti pervesti vienu euru mažiau.

Bankai norėtų leidimo vienašališkai stabdyti pavedimą, jei mato, kad pinigai nueis sukčiui. Dabar to daryti negali, o pasitaiko, kad sukčiais įtikėję žmonės perspėjimų nepaiso.

„Jeigu kredito įstaiga turėtų tą įgaliojimą sustabdyti tokį mokėjimą, tai iš tikrųjų apsaugotų žmogų“, – sakė E. Čipkutė.

Paprastai skaudžiausi praradimai – investuojant. Dabar panašias sumas pavyksta išvilioti ir telefonu.

„Telefoninis sukčiavimas ypač buvo išskirtas praeitą ketvirtį – tai buvo 1,5 ir daugiau tūkstančio eurų“, – tvirtino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė.

Dažniausiai skambina iš užsienio, bet numeris – lietuviškas.

„Programinė įranga tą daro. Be abejo, telekomunikacijų pasaulyje yra draudžiama keisti skambinančiojo ID – tai nelegalus, neleistinas veiksmas, bet sukčiai naudoja programinę įrangą“, – kalbėjo „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius.

Telekomunikacijų bendrovės pradėjo glaudžiau bendradarbiauti. Anksčiau blokuodavo po 10 tūkstančių skambučių per mėnesį.

„Šiandien turime 30 tūkstančių blokuotų skambučių per parą“, – teigė L. Marcinkevičius.

Panašiai keistis informacija norėtų ir finansų institucijos.

„Sukčiai pabando vienoje kredito įstaigoje, kai juos identifikuoja, užblokuoja – jie tą pačią sąskaitą naudoja kitoje kredito įstaigoje surinkti iš žmonių pavogtas lėšas“, – šnekėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Bet ir čia, jei mastas nebus tarptautinis, primins vėjo gaudymą laukuose.

„Lėšos labai greitai palieka Lietuvos finansų sistemą – šoka į vieną, kitą banką Europos Sąjungoje, tada į kripto keityklą, o galiausiai jau sunku atsekti galus“, – nurodė E. Čipkutė.

Dukart pagalvoti turėtų tie, kurie atsiims pinigus iš antros pakopos ir ieškos, kur savarankiškai investuoti.

„Labai prašyčiau atidumo, budrumo, netikėti auksinėmis žuvelėmis. Mes pradėjome šitą pokalbį nuo dviejų procentų palūkanų normos, jei kas nors jums lengva ranka žada dviženkles – nekalbu apie triženkles – palūkanų normas, nuostabias, niekam negirdėtas investicines galimybes“, – aiškino G. Šimkus.