Patvirtino nėštumas

Visas miestelis šnibždėjosi apie merginos išprievartavimą – vakaro išrinktieji pasakojimais puikavosi savo pergale. Paskalos liejosi apie aštuonis pasiėmusius iš vienos visa kas geriausia. Ji tylėjo. Nedrįso kreiptis į policiją. Pas globėjus užaugusi mergina nuo mažens kovojo su vidiniais demonais, bet buvo puikiai prisitaikiusi gyventi visavertį gyvenimą.

Eiti į policijos pastatą stabdė chaosas galvoje – jautė, kad įvyko kažkas baisaus, bet nenatūralus apsvaigimas tą vakarą trikdė mintis. Teigiamas nėštumo testas patvirtino, kad tai chaosu galvoje likusių prisiminimų patvirtinimas. Vizitas pas ginekologę padėjo tašką – nėštumas buvo, tačiau įvyko persileidimas.

Košmarai naktimis, nuolatinis nerimas dienomis, slegiantis gėdos jausmas, mintyse perkratomos likusios įvykio detalės vis labiau gulė ant jaunų merginos pečių. Ką pasakys pareigūnams, kai tokios padrikos nuotrupos galvoje. Stiklinė vandens atėmė gebėjimą suprasti, valdyti savo protą ir kūną. Jau vėliau, vis dėlto nuėjusi į policiją, mergina pasisakė, kad greičiausiai buvo apsvaiginta ir išprievartauta.

Pareigūnams prisipažino, kad miestelio gyventojų kalbos jai už nugaros paskatino peržengti policijos pastato slenkstį. Kelių prievartautojų vardus ir pavardes nurodė, kitų nežinojo. Pasinaudojusiųjų apsvaiginta ir bejėge mergina buvo mažiausiai aštuoni. Prisipažino vienas.

Tikėtina, kad juo mergina pasitikėjo. Kurį laiką jie kartu gyveno kaip pora, bet išsiskyrė. Lemtingą pavakarę atsitiktinai kartu važiavo autobusu – jis namo, o ji pas globėją. Kelias pas globėją vedė pro jo namus, paprašė atsigerti. Mielai sutikęs jis pavaišino stikline vandens.

Maždaug po pusvalandžio mergina pasijuto stipriai apsvaigusi. Alkoholio nevartoja, tad būsena buvo itin keista. Prisimena, kad jis pasiūlė nueiti pas gerą jo bičiulį, bet ar ji sutiko ir kaip atsidūrė namuose, kuriuose alkoholiu svaiginosi aštuoni vyrai, pasakyti negalėjo.

Susitarė rūkydami

Vinintelis prieš teismą stojęs žagintojas merginos apsvaiginimą nutylėjo, tačiau patvirtino, kad anksčiau ji labai retai vartojo alkoholį, o tą vakarą gal ir išgėrė porą taurelių, bet neatrodė, kad būtų girta.

Išėjęs į lauką parūkyti su kitais vyrais, kurių neva nepažįsta, pasiūlė pasimylėti su vienintele kompanijoje esančia mergina. Vyrai neatsispyrė viliojančiam pasiūlymui ir, užgesinę smilkstančias nuorūkas, ėmėsi veiksmų.

Ir kas, kad mergina bandė išrūkti, blaškėsi, priešinosi. Lyg laimėję milijoną loterijoje, apakę nuo savo galios vyrai per prievartą nusitempė ją į kitą kambarį. Išrengė ir įvairiais būdais smaginosi. Mergina šaukė, rėkė, priešinosi, bet tai vyrų nestabdė.

Prieš teismą stojęs vienintelis iš gausios kompanijos sakė neatsimenantis, kokiomis pozomis ir kaip vyrai naudojosi mergina. Pasakojo supratęs, kad tai vyksta prieš jos valią, bet stipriomis rankomis suėmęs riešus jie naudojosi tuo, dėl ko čia atėjo. Nebuvo svarbu jos aimanos, ašaros. Stipresnį merginos mėginimą ištrūkti lydėjo smūgiai.

Po pirmojo raundo, kiek pailsėjęs, teisiamasis prisipažino grįžęs į kambarį, kuriame gulėjo bejėgė, išrengta, apsvaiginta mergina. Vargu ar tuo metu jam suspaudė širdį gailesti, suvokimas, kokio baisumo nusikaltimą ką tik įvykdė. Priešingai, maždaug, ai jei jau kartą ryžausi, antras kartas tebūnie užtvirtinimui.

Jis matė ir suprato, kad patirtas siaubas visiškai atėmė merginos jėgas, ji nepastovėjo ant kojų. Tačiau tokia jos būsena netrikdė teisiamojo. Kada jei ne dabar 36-erių pagalbinis ūkio darbininkas galėjo pasijusti ypatingu. Ji ir vėl priešinosi, blaškėsi, bet jos riksmai ir ašaros nieko nekeitė.

Teisme aiškino, kad baigęs grįžo pas kitus vakarėlio dalyvius, išgėrė porą taurelių ir išvažiavo namo. Nei tyrimo metu, nei teisme taip ir neatskleidė kitų dalyvių pavardžių, tik tikino, kad pareigūnų identifikuoti asmenys prievartos akte tikrai nedalyvavo, nors kai kurie liudininkai pasakojo savo ausimis girdėję vyrų pasigyrimus apie tai, kaip aštuoniese žagino merginą.

Situacija: nors policija tvirtina, kad seksualinės prievartos atvejų šalyje mažėja, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui kyla įtarimų, ar statistika nėra dirbtinai koreguojama, kai atsisakoma priimti pareiškimus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pribloškė sprendimas

Teismo sprendimas – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teisingumas pasiektas? Baudžiamasi kodeksas numato, kad „tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“.

Žagintojas buvo teisiamas pirmą kartą, teisme esą nuoširdžiai gailėjosi, o tai buvo vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Be to, jis buvo  charakterizuojamas patenkinamai. Jei kalėjime pasistengs elgtis gražiai, jau dabar gali galvoti apie skirto bausmės laiko pakeitimus. Gal po kokių metų jau vėl kaime rūkydamas ieškos kitos aukos?

Neturtinės žalos atlyginimui priteistus 20 tūkst. eurų dirbdamas pagalbiniu darbininku ūkyje uždirbinės ilgokai, neaišku, ar, atlikus bausmę, ūkyje jo dar lauks išskėstomis rankomis. Iš bedarbio pašalpos išskaičiuojamos žalos atlyginimo masinę egzekuciją patyrusiai merginai teks laukti ilgai. Ir ar sulauks?

„Ji iki šiol jaučia gėdą, baimę, nerimą ir bejėgystę. Nukentėjusioji po įvykio užsisklendė savyje, jaučiasi vieniša, jai sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, pasitikėti žmonėmis. Dėl patirto nervinio streso, įtampos, pergyvenimų nukentėjusiąją kamuoja nemiga, kasnakt pabunda apie 4 val. ir jau nebeužmiega. Per tas kelias miego valandas lyg per miglą iškyla įvykio detalės, kurias nukentėjusioji priversta išgyventi iš naujo“, – teismui aiškino merginos gynėja.

Advokatės žodžius patvirtina ir psichologės ir psichoterapeutės teismui pateikta išvada: „Patirta prievartos situacija galimai reikšmingai įtakojo ir jos silpną somatinę būseną, nes paskutiniu metu, kaip pati teigia, jos funkcionavimas ir autonomiškumas stipriai nukentėjo dėl pagalbos tikslą pasiekti su lydinčiu artimu asmeniu.“

Subliuškęs tyrimas

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad dėl merginai nustatyto sutrikimo ir būsenos ji negalėjo suprasti su ja atliktų nusikalstamų veiksmų reikšmės ir negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti. Anot ekspertų, mergina dėl jos psichikos būsenos, individualių psichologinių ypatumų negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, ir duoti parodymų.

Mergina nuo penkerių metų augo globėjos šeimoje. Biologinis merginos tėvas gyveno Anglijoje. Jie palaikė ryšius, bet prieš mėnesį iki išžaginimo jis mirė. Buvo rūpesčių su palaikų pargabenimu, tačiau globėja padėjo merginai. 2022 m. mergina ryžosi savarankiškai išvykti į miestą ieškotis darbo. Tuo laikotarpiu ir įvyko tas trumpas bendro gyvenimo poroje išbandymas su vyru, kuris vėliau sugėrovams pasiūlė ja pasinaudoti.

Merginos globėja prisiminė vakarą, kai mergina grįžo namo. Moteris pasakojo, kad beldimą į duris išgirdo vėlokai. Grįžusi mergina labai stipriai beldė ir buvo išsigandusi. Paklausta, kas atsitiko, pasakė, kad nieko, tačiau globėjai užkliuvo, kad mergina kažkokia kitokia nei įprastai.

Užkliuvo ir dar vienas momentas. Kiemo pavėsinėje pastebėjo kažką sėdintį. Priėjusi pamatė merginos draugą. Tą patį, kuris vienintelis nuteistas už jos išžaginimą. Vyras globėjai sukurpė istoriją apie tai, kad svečiavosi viename kaime, tačiau teko bėgti iš viešnagės, nes merginai grėsė pavojus – ten buvę vyrai esą sumanė ją išprievartauti. Anot globėjos, grįžusi mergina nebuvo girta, bet matėsi, kad yra apsvaigusi.

Tą vakarą jos globotinė buvo kaip nesava.

Apie 25-erių merginos išžaginimą kaime globėja perskaitė žiniasklaidoje atostogų metu. Tada ir supratusi, apie ką čia kalba ir kodėl tą vakarą jos globotinė buvo kaip nesava. Tačiau net ir prispausta globėjos, mergina sunkiai rinko žodžius, galiausiai pratrūko ir pasisakė nuolat sapnuojanti košmarus po patirto siaubo.

Buto, kuriame mergina buvo išžaginta mergina, šeimininkas pasipasakojo, kad buvo toks girtas, jog net nepamena, kada mergina išėjo. Nesigynė ją pažinojęs ir matęs savo namuose, bet dievagojosi merginos nelietęs.

Kai kurie kaimo gyventojai su tyrėjais pasidalijo girdėtomis nuotrupomis apie merginos išniekinimą. Juk visi pažinojo ir ją, ir bent jau kelis egzekucijos dalyvius. Tačiau tyrėjam nepakako nuotrupų bendram nusikaltimo paveikslui sudėlioti. Girdėti telefoniniai pokalbiai apie tai, kad tas ir anas ją išprievartavo, kad ji telefonu priekaištavo, „ką tu su manim padarei“, „kodėl tu šitaip pasielgei“ – viso labo į bylą sugulusios, bet mažai ką lėmusios detalės.

Nors tyrėjai žinojo trijų vakarėlio dalyvių pavardes, tačiau teisiamųjų suole sėdėjo vienas, kito atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, trečiojo net nepradėtas. Kiti penki egzekucijos dalyviai taip ir liko nežinomi.

Komentaras

Kristina Mišinienė,

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė

Nors Policijos departamentas tvirtina, kad seksualinės prievartos atvejų šalyje vis mažėja, tačiau mūsų centras nėra tikras, ar tikrai visi kreipimaisi yra užregistruojami, mokama apklausti aukas, papildomai jų netraumuojant, ar visi prievartautojai yra nustatomi ir sulaukia bausmės, galų gale, ar bausmės yra adekvačios ir bent simboliškai grąžinančios nukentėjusiems tai, kas iš jų brutaliai buvo atimta.

Šiuo nagrinėjamu atveju kalbame apie nusikaltimą, kuris dar labiau išsiskiria seksualinių užpuolimų fone – apie grupinę seksualinę prievartą. Teisėsaugai nepavyko identifikuoti likusių septynių prievartautojų.

Taip gali būti? Pasirodo, be problemų. Nuteisiamas tik prakalbęs, viską smulkiai pareigūnams išpasakojęs pagrindinis veikėjas. Išpasakojęs viską – išskyrus draugelių vardus.

Gal dėl nusikaltimo aplinkybių atskleidimo, gal dėl nuolat kartojamo „labai labai, neapsakomai gailiuosi, noriu atlyginti skriaudą“, ne mažiau gailestingas vietos teisėjas nuteisė šio kraupaus nusikaltimo sumanytoją ir vykdytoją trečdaliu mažesne bausme, dvejiems metams nelaisvės.

Suprantame, kad negausios kriminalistų pajėgos turi tikrai daug darbo – plėšimai, vagystės, narkotikai ir pan., tačiau ką reiškia nerastas, nepatrauktas atsakomybėn toks būrys prievartautojų? Sadistų prievartautojų. Nedideliame regione, kur šiaip viskas yra kaip ant delno, visi žino apie, na, beveik visus.

Tai teisingumas atstatytas ar ne? Pastebime tendenciją panašaus pobūdžio bylose menkas bausmes savotiškai kompensuoti milžiniškais žalos priteisimais. Praktika rodo, kad tai yra visiškai formalus gestas, nukentėjusieji gauna tik menką dalelę tos įspūdingos sumos.

Gal vietoje tokių nerealizuojamų lūkesčių geriau taikyti griežtesnes bausmes, vykdyti kruopštesnius ikiteisminius tyrimus?

Nes dabartinis nuosprendis, kurį nukentėjusioji laiko savo rankose, signalizuoja tik apie tai, kad moterų psichikos, fizinė sveikata, jų kūnų neliečiamumas vis dar yra nebūtinai reikšmingi dalykai.