Prokurorai: D.Kedžio mirtis – nelaimingas atsitikimas Pereiti į pagrindinį turinį

Prokurorai: D.Kedžio mirtis – nelaimingas atsitikimas

2011-05-27 19:59
Prokurorai: D.Kedžio mirtis – nelaimingas atsitikimas
Prokurorai: D.Kedžio mirtis – nelaimingas atsitikimas / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Penktadienį prokuratūra nusprendė daugiau nebetirti kauniečio Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių. Tyrimas nutraukiamas, D.Kedžio mirtis – nelaimingas atstitikimas.

Papildyta: Vos tik Generalinė prokuratūra pranešė apie D.Kedžio šeimai nepalankias Švedijos ekspertų išvadas, jo artimieji prabilo, jog nemato kitos išeities, kaip tik vyro kūną ekshumuoti. Norint gauti tokį leidimą jie privalėjo kreiptis į tyrimą atliekantį prokurorą. Praėjo mėnuo, tačiau prokuratūra iš D.Kedžio giminaičių jokio prašymo negavo.

"Bus trys savaitės tuoj, kai jiems įteiktos kopijos. Šeima jokių prašymų nepateikė, todėl priėmiau sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Manau, kad trys savaitės yra pakankamai protingas terminas", - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ikiteisminį tyrimą atlikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Aidas Mažeika.

Vis dėlto, jo teigimu, apie ekshumaciją D.Kedžio artimieji dar gali galvoti. Prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra skundžiamas aukštesniam prokurorui, o jei šis atsisakytų tyrimą atnaujinti, sprendimą dar galima apskųsti teismui. "Jei motyvai bus svarbūs, mano sprendimas gali būti panaikintas", - kalbėjo A.Mažeika.

Prokuroras viso šio tyrimo metu sako pasigedęs iniciatyvos iš nukentėjusiųjų pusės. Gal jei tokia iniciatyva būtų buvusi, šiame tyrime būtų atlikta daugiau veiksmų. "Gal juos tenkina toks tyrimas", - svarstė A.Mažeika ir pabrėžė, kad, jo nuomone, aiškinantis D.Kedžio mirties aplinkybes buvo padaryta viskas, kas reikalinga ir viskas, kas įmanoma.

"Galima teoriškai buvo kreiptis dar į kitas šalis, bet tai būtų tas pats, kaip išmesti monetą į orą ir tikėtis, kad ji nenukris", - sakė prokuroras.

D.Kedžio mirties tyrimas, A.Mažeikos teigimu, galėtų būti atliekamas ir kitose šalyse, tačiau prokuratūra mano, kad tai būtų nebe tyrimas, o jo imitacija, nes dviejų šalių ekspertai jau pateikė savo išvadas ir jos yra vienodos.

Pasak A.Mažeikos, išsamiai susipažinus su švedų išvadomis, aišku, kad D.Kedžio mirčiai įtakos turėjo vaistai ir didelis kiekis alkoholio. "D.Kedys nebuvo girdomas prievarta, tuo labiau, kad ant butelio kamštelio rasta jo DNR, vadinasi jis tą kamštelį lietė", - kalbėjo prokuroras.

Nėra jokių duomenų ir, kad D.Kedžiui kažkas sistemingai, prievarta būtų girdęs raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Vienas byloje apklaustas liudytojas aiškino, kad dar iki žmogžudysčių Kaune, 2009 m. rugsėjo 19 d., pats D.Kedys jam prisipažino, kad vartoja migdomuosius, kiekvieną vakarą išgeria po tris tabletes. Kad D.Kedys vartojo šiuos vaistus, patvirtino ir jo šeimos gydytojas. Jis nurodė, kad trys tabletės suaugusiam žmogui yra per didelė dozė.

Paklaustas, iš kur D.Kedžio organizme galėjo atsirasti kitų vaistų pėdsakų, A.Mažeika atsakė: "Kelis iš tų vaistų vartojo ir jo artimieji".

Daugiau kalbėti šia tema prokuroras atsisakė, paaiškinęs, kad prokuratūroje vis dar tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimu įtarto asmens slėpimo ir medikamentinė tema jame nagrinėjama plačiau.

Šiame tyrime, anot A.Mažeikos, šiokių tokių duomenų apie tai, kur D.Kedys galėjo slėptis beveik septynis mėnesius ir, kas jam padėjo tai daryti, yra, tačiau juos žinoti visuomenei kol kas per anksti.

Nutraukti ikiteisminį tyrimą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras A.Mažeika priėmė gavęs visas išvadas, kurios patvirtina pirmines nustatytas mirties versijas – D.Kedys mirė girtas, užspringęs savo skrandžio turiniu ir švendrės lapu.

Tai, jog dviguba žmogžudyste Kaune įtartas D.Kedys mirė užspringęs, Lietuvos ekspertai pranešė po atlikto skrodimo.

D.Kedžio artimieji su tokia versija nenorėjo sutikti ir prokurorų paprašė pripažinti juos nukentėjusiais dėl jų artimo mirties vykdytame ikiteisminiame tyrime.

D.Kedžio sesers Neringos Venckienės ir jos mamos Laimutės Kedienės prašymas buvo patenkintas. Įgavusios nukentėjusiųjų statusą jos galėjo ne tik susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir pateikti savo klausimus ekspertams.

Pernai vasarą jos šia savo teise pasinaudojo, tačiau ekspertų atsakymas ir vėl buvo toks pats – mirė girtas, užspringęs savo paties skrandžio turiniu.

Toks atsakymas moterų netenkino, jos ir toliau kalbėjo, kad D.Kedys buvo nukankintas, o po to nužudytas.

Buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į Švedijos ekspertus. Šių metų balandžio 29 d. Generalinė prokuratūra gavo Švedijos nacionalinės teismo medicinos tarnybos (Rättsmedicinalverket) išvadą dėl D. Kedžio mirties.

Ji mažai kuo skyrėsi nuo Lietuvos ekspertų – vyras mirė nuo skrandžio turinio įkvėpimo, dėl sunkaus apsinuodijimo alkoholiu ir vaistais. Skyrėsi tik sužalojimų rastų ant D.Kedžio kūno padarymo laikas. Lietuviai teigė, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti mirties metu arba vyrui jau mirus, švedai nustatė, kad jie galėjo atsirasti netrukus iki D.Kedžio mirties arba jos metu.

Švedai taip pat konstatavo, jog kauniečio skrandyje tikrai rasta šiek tiek vandens, tačiau jo kiekis yra per mažas, jog mirties priežastis galėtų būti įvardijama, kaip nuskdendimas. Būtent šią versiją iškėlė D.Kedžio šeimos pasamdytas nepriklausomas ekspertas.

Švedijos ekspertai atmetė ir versiją, jog D.Kedys buvo prieš mirtį kankintas. Ant jo kūno nerasta nei smurto žymių, nei pasipriešinimui būdingų sužalojimų.

D.Kedžio organizme rasti devynių vaistų pėdsakai, o kraujyje ir šlapime etilo alkoholis, apie 3,6 promilės.

Ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas 2010 m. balandžio 17 d., kai Kauno rajono policijos komisariatas gavo pranešimą apie Kauno rajone Samylų seniūnijoje, netoli Šlienavos kaimo, ant Kauno marių kranto rastą nenustatyto vyriškio lavoną.

Po trijų dienų, 2010 m. balandžio 20 d., nenustatytos tapatybės vyro lavonas buvo atpažintas kaip D.Kedys.

D.Kedys dingo 2009-ųjų metų spalio 5 dieną, kai Kaune nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.

D. Kedys J.Furmanavičių, buvusį Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą ir nenustatytą asmenį Aidą kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą. Mergaitės motiną Laimutę Stankūnaitę ir tetą V.Naruševičienę kaunietis kaltino sąvadavimu.

A.Ūsas rastas negyvas 2010-ųjų birželio viduryje. Jo kūnas aptiktas Alytaus rajone kūdroje šalia keturračio motociklo. Kaip teigiama, vyras įvažiavo į vandens telkinį, nulipo nuo motociklo ir suklupo. Jo kraujyje aptikta per 3 promilės alkoholio.

Tyrimas dėl A.Ūso mirties priežasties nustatymo taip pat yra nutrauktas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų