„Kaip minėjau, vynelio gal truputį, šampaniuko, o po to, kad neimtų gripas gal šiek tiek brendžiuko. Ir nuėjo. Nevalgęs buvau porą parelių, porą parelių buvau nevalgęs, o kai nevalgęs, tai nevalgęs. Dabar tai jau pavalgęs. Gedulinguose pietuose buvau, kepsniuką suvalgiau, salotų privaišino žmonės. Bet jau viskas, reikia gyventi blaiviai, nereikia nuodėmingų lašų imti“, – „KK2“ laidoje pasakojo M. Talutis.
Klebonas prieš lemtingąjį įvykį matė ir sapnavo pranašiškus ženklus, bet jų nepaisė.
„Atėjo žmonės, sako: „Klebone, jus pavešime.“ Bet atsisakiau, pasakiau, kad dar neatimtos teisės iš manęs. Ir vis visiems taip sakydavau. Jau pasąmonė žinojo šituos dalykus, tai čia nieko naujo. Jau prieš pat Naujuosius metus sapnavau sapną, kad autostopu važinėju. O aš visą jaunystę pravažinėjau autostopu. Kiek gražiausių momentų! Visą Lietuvą apkeliavau autostopu. Ir galvoju, kas čia darosi? Vėl autostopas grįžta? Ir sugrįžo, bet svarbiausias dalykas, kad galvos tai niekas neatėmė. Čia svarbiausias dalykas – galva“, – aiškino klebonas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kol kas M. Talutis baudos už neblaivų pasivėžinimą dar nemokėjo, bet atsakys taip, kaip ir visi: ir prieš Dievą, ir prieš įstatymą.
„Prieš įstatymą lygūs visi. Jeigu Lietuvos Respublikai esu reikalingas be teisių, būsiu be teisių, bet vis tiek savo tėvynę myliu. Kai mane tėvynė nubaus pagal savo įstatymus, tokią bausmę ir priimsiu. Esu kaltas. Nesiginu. Aišku, esu labai reikalingas žmonėms. Gal prašysiu prezidento malonės“ – „KK2“ laidoje sakė M. Talutis.
Po šio įvykio klebonas nusprendė nebegerti, nes nesveika ir negerai.
„Būtų gerai, bet pasakysiu labai nuoširdžiai. Neperdirba mano šitas variklis, gal kraujo perpylimo operaciją kada kokią nors padarysime ar pas gydytojus apsilankysiu. Bet neperdirba ir viskas. Ką dabar čia save žmogus kankinsi, kai galima būti labai laimingu ir be alkoholio? Kiek gražių dalykų yra, kokių laimingų gražių akimirkų galima šitame pasaulyje išgyventi be alkoholio. Sniegas, žiema, gali atsigulti ant sniego ir padaryti angeliuką. Argi čia reikia alkoholio? Nereikia alkoholio. Aišku, pramonė alkoholio truputėlį liūdės, bet jie gal persiorientuos kur nors kitur“, – kalbėjo M. Talutis.
Gal prašysiu prezidento malonės.
Bet kyla klausimas, ar gers klebonas vyną per mišias?
„Čia jau yra mistika, palikime šitą sritį dieviškam slėpiniui, nes čia ne „KK2“ laidos tema“, – atsakė klebonas.
M. Talutis iki šiol buvo pavyzdingas dvasininkas, net turėjo idėjų, kaip blaivybės ženklus įprasminti bažnyčioje.
„Kiek turiu tuščių vamzdelių, kiek esu pripūtęs tuščių vamzdelių, kur nuo alkotesterio... Žadėjau vargonus padaryti. Sakau, padarysiu vargonus, kurie bus mano blaivybės vargonai. Bet, kaip sako, nespjauk į šulinį, nes ir iš jo tau gali tekti gerti. Dėkui gerajam Dievui, tik Dievui dėkui, daugiau niekam kitam. Ir jam garbė ir šlovė, kad niekam neatėmiau gyvybės, kad nieko nenužudžiau, kad niekam nesuluošinau gyvenimo“, – tikino jis.
Po lemtingojo ryto klebonas gavo barti ir nuo vyskupo.
„Vyskupas davė žodinį papeikimą. Ką vyskupas gali pasakyti? Jis gi irgi vyskupas, jam irgi skauda. Aišku, kad skauda vyskupui. Per tokius dalykus irgi bręstame“, – sakė klebonas.
Kad ir kas nutiko, parapijiečiai kleboną palaiko ir labai myli.
„O tai kas čia per stebuklas? Jis kitoks žmogus? Nemanau, kad jis kitoks. Su rankomis, su kojomis. O kad kunigas, tai jis gerti negali? Dar gal ir butelį kada išgersime. Visi sako, kad nebegers. Kaip ir nusikaltėlį, kai pagauna, jis sako, kad nevogs, bet kitą dieną jau vagia“, – juokėsi parapijietis.
„O kiek iš Seimo narių papuola? Niekas neskalambija, o dabar, kai žmogui nelaimė...“ – „KK2“ laidoje teigė vyriškis.
„Vertinu blogai. Manau, kad taip neturėjo būti. Vis dėlto kunigas“, – tvirtino moteris.
„Ką gali žmona pasakyti savo vyrui? Tai aišku, kad nepagirtumėte, bet man parapijiečiai yra kaip mano žmona. Nieko kito gyvenime neturiu be savo parapijiečių. Tai jie mane pasižiūri, sako: „Klebone, laikykis, mes su tavimi“. Mane myli parapijiečiai, aš irgi myliu savo parapijiečius“, – kalbėjo klebonas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)