Panevėžio miesto apylinkės teismas pirmadienį kaltu dėl neteisėto praturtėjimo pripažino 28 metų panevėžietį ir konfiskavo iš jo iš nenustatytų šaltinų įgytus 350 tūkst. litų.
T.M. pripažintas kaltu ir jam skirta 100 minimalių gyvenimo lygių - 13 tūkst. litų bauda, pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.
Pernai vasario mėnesį T.M. pagal pinigų išmokėjimo kvitą iš Panevėžyje veikusios uždaros akcinės bendrovės „Adreka“ (buvusio „Jungtinio duonos centro“) atgavo 350 tūkst. litų, kurie pagal paskolos sutartį prieš kelerius metus buvo paskolinti tai pačiai bendrovei.
„Paskolinta didelė pinigų suma sukėlė pareigūnų įtarimus ir paskatino patikrinti miesto gyventojo pajamų teisėtumą, nes asmuo, iki tol įvairiose įmonėse po keletą mėnesių dirbęs samdomu darbuotoju ir gaudavęs nedaug didesnį už minimalų atlyginimą uždarbį, pats nuolat skolinęsis pinigus iš kredito įstaigų, negalėjo teisėtai uždirbti paskolintų 350 tūkstančių litų. Prokurorų pateiktus kaltinimus patvirtinęs ir pripažinęs kaltinamojo veikos kvalifikavimą teisingu, teismas konstatavo, kad kaltinamasis neturėjo teisėtų pajamų tokio dydžio paskolai suteikti“, - teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad T.M. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso straipsnyje dėl neteisėto praturtėjimo, nes įsigaliojus šiai įstatymo normai, jis turėjo nuosavybės teise didesnės, negu 500 minimalių gyvenimo lygių vertės turto, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo, jį organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Baudžiamasis kodeksas dėl neteisėto praturtėjimo numato atsakomybę tam, kas nuosavybės teise turėjo didesnės, negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, numato tokias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik tie asmenys, kurie straipsnyje dėl neteisėto praturtėjimo nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po įstatymo įsigaliojimo - po 2010 metų gruodžio 11 dienos.
Naujausi komentarai