Konditerijos įmonės bankrotą kūrusiems panevėžiečiams – lygtinės bausmės

Panevėžio apylinkės teismas praėjusią savaitę skyrė lygtines pusantrų ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmes nusikalstamą konditerijos bendrovės „Panevėžio eglė“ bankrotą kūrusiems asmenims.

Kaip trečiadienį pranešė teismas, „Panevėžio eglės“ direktorė Rasa Duobienė buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo atlikti nusikalstamą bankrotą, jai skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas tokiam pačiam laikotarpiui.

Ji taip pat įpareigota sumokėti 1,5 tūkst. eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir viso bausmės atidėjimo metu neišvykti už savo gyvenamojo miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl tų pačių nusikaltimų kaltu buvo pripažintas ir bankroto administratorius Jurijus Grafmanas. Jam teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams. J. Grafmanas taipogi privalės į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 2 tūkst. eurų.

„Panevėžio eglės“ direktorė Rasa Duobienė buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo atlikti nusikalstamą bankrotą.

Kaltinimų byloje buvo sulaukusi ir bendrovė „Olfema“ bei jos vadovė Irma Labinaitė, tačiau teismas jas išteisino, nes jų kaltė nebuvo įrodyta. Anot teismo, ši įmonė ir jos vadovė buvo pačios įtrauktos į bankroto procedūrą ir nežinojo apie nusikaltimus, jų kaltė neįrodyta nei dėl sukčiavimo, nei dėl kurstymo ar padėjimo atlikti nusikalstamą bankrotą.

Bylos duomenimis, J. Grafmanas, turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios bendrovės akcijų, 2017 metų sausį nurodė savo bendrininkei R. Duobienei, paskirtai „Panevėžio eglės“ direktore, pasirašyti Hipotekos sutartį su „Olfema“ bei su viena bankrutuojančia bendrove. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. Grafmanas.

Pagal šią sutartį „Panevėžio eglė“ tapo laiduotoja dėl bankrutuojančios bendrovės 480 tūkst. eurų dydžio turtinės prievolės įvykdymo, įkeičiant konditerijos įmonei priklausančias gamybos-prekybos patalpas Panevėžio centre.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį sudarė Hipotekos sutartį.

Jau po mėnesio I. Labinaitė kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš „Panevėžio eglės“, o šios bendrovės direktorės R. Duobienės prašymu Panevėžio apygardos teismas iškėlė bendrovei „Panevėžio eglė“ bankroto bylą.

Bylos duomenimis, ši Hipotekos sutartis nulėmė tyčinį nusikalstamą konditerijos bendrovės bankrotą ir atvėrė kaltinamiesiems galimybę pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias šiai įmonei. Dėl bankroto darbo neteko konditerijos bendrovės darbuotojai.

Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros, perimti šio turto bendrininkams nepavyko, nes buvo pradėtas tyrimas. Teismo nutartimi bankroto byla buvo nutraukta, nes atsiskaityta su visais kreditoriais.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams.

Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismas šiuo metu nagrinėja kitą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, nusikalstamu bankrotu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu pareikšti J. Grafmanui ir dar dviem bankroto administratoriams – Andriui Grigalauskui bei Gaivai Kažemekienei.

Taip pat kaltinimai pareikšti J. Grafmano vadovaujamai bankroto procedūras vykdančiai įmonei „Bankrotas LT“ ir buvusiam Panevėžio uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ direktoriui Mindaugui Šydeikiui.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J.Grafmanas kartu su G. Kažemekiene ir A. Grigalausku, kaip įtariama, padėjo tuometiniam „Litgrain“ vadovui M.Šydeikiui pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti beveik 200 tūkst. eurų turtinės prievolės savo bendrovei, eliminuojant iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą J.Grafmanas ir A.Grigalauskas iš M. Šydeikio, kaip įtariama, pareikalavo 50 tūkst. eurų atlygio.

Pastarąjį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pyyyyyyyp

pyyyyyyyp portretas
bankroto administratoriai beveik visi tokie sukčiai, todėl ir dygsta jų namai, bei perkamas NT užsienyje kaip jau nuteistos Trimailienės...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių