„Mes veikėme tais pačiais principais, kaip mokesčių inspekcija“, – Klaipėdos apygardos teisme pareiškė aktyvus „Daktarų“ grupuotės narys Vaidas Vansevičius.

Apie žiaurumus – ramiu balsu

Nors vyras kalbėjo ramiu tonu, dažniausiai vartojo beasmenius sakinius, lyg pasakodamas apie eilinį darbą, o jo išvaizda neatrodė grėsminga, pasakojimo turinys šiurpino.

Žmogžudystės, drastiški apiplėšimai, vagystės ir reketas buvo „Daktarų“ gaujos kasdienybė.

Visiškai pripažinęs kaltę vyras pasakojo, kad į kavinę „Villula“ gaujos nariai rinkdavosi kaip į darbą, kur jiems būdavo duodami nurodymai, ką tą dieną atlikti.

Be to, jie ir patys sukdavo galvas, iš kur gauti pinigų.

V.Vansevičius patvirtino, kad dažniausiai pinigų gaujos nariai gaudavo plėšdami žmones.

Į didelės apimties baudžiamąją bylą pateko ne visi šios gaujos nusikaltimai, nors su teisėsaugininkais bendradarbiaujantys vyrai apie juos papasakojo. Tiesiog nukentėjusieji nereiškė dėl skriaudų pretenzijų ir policijai apie prieš juos įvykdytus nusikaltimus nepranešė.

Gaujos arsenalą sudarė ne tik peiliai, koviniai pistoletai, pompiniais vadinami šautuvai, bet ir Kalašnikovo automatai.

Kartą norėdamas pagąsdinti auką V.Vansevičius pasakojo žmogui į nugarą tiesiog įrėmęs pirštą, kas auką be galo išgąsdino.

Palyginęs gaujos veiklą su mokesčių inspekcijos darbo principais, V.Vansevičius pasakojo, kad su gaujos nariais lankydavosi naujai atsidariusiose kavinėse ir bendrovėse.

Pirmas klausimas būdavo apie tai, kam verslininkas moka duoklę. Jeigu jis paminėdavo kokią nors vietos nusikaltėlio pavardę, „daktariniai“ aiškindavosi, kiek tuose žodžiuose tiesos.

Pasakodamas apie reketuotą įmonę, iš kurios per porą metų išreikalauta apie 28 tūkst. litų, V.Vansevičius tikino, kad santykiai su verslininku buvę normalūs. Per mėnesį jis sumokėdavo nuo 100 iki 150 JAV dolerių, tad nustebo išgirdęs tokią didelę sumą.

V.Vansevičius į gaują įsiliejo 1993 metais. Jį čia atvedė pusbrolis Vidmantas Gudzinskas. Kol neturėjo savo būsto, kaltinamasis pas jį glaudėsi.

Lapės pelno neatnešė

„Gavome žinią, kad važiuosime vogti lapių. Iš “Kauno baldų„ buvo išnuomota mašina. Žinojome, jog teritoriją saugo sargas ir šunys. Šunis pasirūpinome iš anksto nutildyti, užšėrėm kažkuo, kad nelotų“, – vakar prisiminė V.Vansevičius.

Sargas bandė priešintis, bet buvo paguldytas, surištas ir įkištas į sargo namą.

Tikėtasi, kad pavogę apie 100 kailinių žvėrelių nusikaltėliai gaus apie 6 tūkst. dolerių.

Keli vyrai traukė lapes iš narvų, trankė jų galvas ir jau negyvus žvėrelius kišo į maišus. Vienam lapė įkando.

Operacija pavyko, kaip ir buvo sumanyta, tik pelno gauta nedaug, nes didesnioji žvėrelių dalis maišuose sušuto ir kailiukai sugedo.

Draudimo bendrovė bankrutavo

Panašiai atsitiko ir su planu pasipelnyti iš draudimo bendrovės. Baigiamame įrengti name apsilankė vienos draudimo bendrovės agentas ir jį apdraudė. Byloje esama duomenų, kad agentas gavo 10 tūkst. dolerių, mat tikėtasi, jog išmoka bus kur kas didesnė.

Gaujos nariai sukėlė name sprogimą, imituodami, kad jis įvyko nuo dujų nuotėkio. Tikėtasi nemenkos draudimo išmokos. Tačiau kai atėjo laikas gauti pinigus, bendrovė bankrutavo.

Tiesa, vėliau dėl to dar bylinėtasi civilinio proceso tvarka, bet paaiškėjus, kad tai gaujos suktybė, pinigai taip ir liko neišmokėti.

Mašinas atiminėdavo gatvėje

Dažną kartą nusikaltėliai veikdavo ekspromtu. Kartą jie pastebėjo visureigį ir iškart nusprendė jį atimti. Pasekė automobilį iki garažų, išlaipino savininką, atėmė raktelius, dokumentus, žmogų paguldė ant žemės, pirštu imitavo, kad grasina ginklu.

Vėliau automobilį pardavė, visureigis iškeliavo į Baltarusiją.

Kitą „Mercedes“ markės automobilį „daktarai“ atėmė iš juo važiavusių sutuoktinių poros. Paviję šią mašiną autostradoje nusikaltėliai parodė rankos mostu sustoti.

Vairuotojas išlipo, manydamas, kad mašinai kažkas atsitiko. Nusikaltėliai stvėrė jį už atlapų ir nuvertė į griovį. Toks pat likimas ištiko jo žmoną.

Automobilis buvo nuvairuotas į atokią vietą.

Vėliau savininkas mersedesą išsipirko už 6 tūkst. dolerių.

Pareikalavo paaiškinimo

Laisvas teismo proceso pabaigos laukiantis V.Vansevičius pasakojo, kad gauja buvo suskilusi į „senių“ ir „šampaninių“. Seniais vadinti Henrikas Daktaras ir senieji jo bendrai. Jie dažniausiai ir duodavo nurodymus.

„Šampaniniai“, pasak V.Vansevičiaus, mokėdavo procentą nuo grobio, kuris sudarė apie 40 proc., ir klausydavo „senių“ nurodymų.

Gaujos vadeiva, kuriam niekas nedrįso prieštarauti, jis įvardijo H.Daktarą. Tokie žodžiai šį labai papiktino. Jis reikalavo pasakyti, ar bent kartą yra gavęs kokį paliepimą iš paties H.Daktaro.

V.Vansevičius buvo priverstas pripažinti, kad asmeniškai iš vadeivos niekada nurodymų nėra gavęs ir pinigų į „obščiaką“ nėra mokėjęs.