Apeliacinis teismas nepasigailėjo Kauno gaujos narių Pereiti į pagrindinį turinį

Apeliacinis teismas nepasigailėjo Kauno gaujos narių

2009-05-21 19:54
Apeliacinis teismas nepasigailėjo Kauno gaujos narių
Apeliacinis teismas nepasigailėjo Kauno gaujos narių / Kęstučio Cemnolonskio nuotr.

Lietuvos apeliacinio teismas nepasigailėjo plėšusios ir žudžiusios Kauno nusikalstamos grupuotės narių. Jiems paliktas galioti pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuo 13 iki 19 metų.

Kauniečių gauja pirmosios instancijos teisme už organizuotos gaujos subūrimą, dalyvavimą jos veikloje, plėšimus ir nužudymą ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteista pernai balandį. Griežčiausia - 20 metų - bausmė buvo skirta jos vadeivai Žydrūnui Lekavičiui. Jo broliui Artūrui Lekavičiui (gim. 1983 m.) buvo skirta 19 metų, Mindaugui Maslauskui (gim. 1984 m.)  - 18, Dariui Romanovui (gim. 1980 m.) ir Marius Čebeliui (gim. 1984 m.) - po 17, o Erlandui Palukaičiui (gim. 1983 m.) - 13 metų laisvės atėmimo bausmės.

Gaują subūręs ir jai vadovavęs Ž.Lekavičius šio teismo posėdžio nesulaukė - jis nusižudė šių metų žiemą.

Visi šeši kauniečiai nuteisti už 2005 metais įvykdytus tris sunkius nusikaltimus: plėšimus ir nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Gaują subūręs ir jai vadovavęs Ž.Lekavičius rinkdavo informaciją apie pinigų turinčius kauniečius ir kurdavo jų apiplėšimo planus.

Pirmąjį policijos atskleistą nusikaltimą gauja įvykdė 2005 metų vasarį, prieš tai gavę informacijos, kur vienas kaunietis laiko prekes ir pinigus. Pirkėjais apsimetę gaujos nariai pateko į patalpas, ėmė mušti verslininką ir kartu buvusią moterį. Teismo ekspertai vėliau nustatė, kad jiems buvo suduota ne mažiau kaip 21 smūgis.

Tąkart plėšikai paspruko pagrobę įvairių vertybių bei pinigų. Bendra nuostolių suma siekė 17 tūkst. 563 litus.

Po sėkmingai įvykdyto plėšimo gaujos lyderis sužinojo, kad kaunietis R.S. kolekcionuoja senovinius pinigus, o kolekciją laiko savo bute. Planuodamas kolekcininko apiplėšimą, Ž.Lekavičius paskirstė užduotis savo gaujos nariams: liepė stebėti daugiabutį namą, kuriame gyvena kolekcininkas, išsiaiškinti laiptinės durų kodą.

Rengdamiesi užpuolimui plėšikai įsigijo netikrus policijos pareigūnų pažymėjimus, taip pat gavo dvi uniformas. Persirengę policininkais M.Maslauskas ir M.Čebelis paskambino į kolekcininko buto duris, šiam jas atidarius įėjo vidun. Tariami pareigūnai duris paliko neužrakintas, kad į butą galėtų netrukdomi įsiveržti jų sėbrai.

Įsibrovę į butą plėšikai puolė kolekcininką mušti, reikalavo pasakyti, kur laikomos vertybės. Grobis nebuvo didelis - nusikaltėliai pasisavino įvairių daiktų, kurių vertė siekė 4 tūkst. 415 litų.

Žiauriausią nusikaltimą Ž.Lekavičiaus gauja įvykdė 2005 metų birželį. Sužinoję, kad automobiliais prekiavęs 37 metų kaunietis savo namuose gali turėti vertingų antikvarinių monetų kolekciją, nusikaltėliai nusprendė jį apiplėšti bei nužudyti.

Nusikaltimui gaujos nariai pasirengė kruopščiai. Vieną vakarą pas R.Sodeiką į namus užsuko jį anksčiau pažinojęs Ž.Lekavičius ir pasiūlė vykti pasilinksminti. Tačiau vietoje žadėtų linksmybių, R.Sodeikos laukė Ž.Lekavičiaus gaujos nariai. Jie smūgiais parvertė žmogų ant grindų, surišo rankas ir kojas, kankindami liepė pasakyti, kur jis slepia monetų kolekciją.

Nusikaltėliai žmogų kankino itin žiauriai: pasikeisdami mušė bei spardė, laužė rankų pirštus, daužė plaktuku. Kad patalpoje neprisitaškytų kraujo, egzekucija vyko žmogų pargriovus ant polietileno plėvele uždengtų grindų.

Neiškentęs kankinimų R.Sodeika pasakė, kur laiko vertybes. Dalis gaujos narių liko saugoti sunkiai sužalotos aukos, o kiti, nuvykę į jo namus, pagrobė nemažai auksinių ir sidabrinių monetų, pasisavino kitus vertingesnius daiktus. Vėliau nustatyta, kad plėšikų grobis siekė 22 tūkst. 515 litus. 

Apžiūrėjęs grobį gaujos vadeiva Ž.Lekavičius liepė nužudyti auką. Tyrimo metu nustatyta, kad egzekuciją įvykdė Ž.Lekavičiaus brolis Artūras, leisgyvį vyrą pasmaugęs elektros laidu. Aukos kūną žudikai užkasė miške.

Policijos pareigūnai turi įtarimų, kad Ž.Lekavičius galėjo nužudyti vieno „daktarų“ grupuotės lyderių Iliodorą Popovą. Tačiau įrodyti, kad prie 1998 metais be žinios dingusio veikėjo mirties prisidėjo Ž.Lekavičius, tąkart nepavyko.

Visi nuteistieji Apeliacinio teismo prašė juos išteisinti arba sušvelninti bausmes. Skundą nagrinėjusi kolegija, nors ir pašalinusi iš nuosprendžio A.Lekavičiaus, D.Romanovo, M.Maslausko ir M.Čebelio atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad du turto plėšimus jie padarė veikdami organizuotoje grupėje, galutinės bausmės nepakeitė.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų