Vilniaus ugniagesiai neprisimena dienos, kai jiems nereikėjo vykti gesinti mieste degančių šiukšliadėžių ar konteinerių. Gaisrai kelia problemų ne tik gelbėtojams, bet ir komunalinių atliekų rūšiavimo bendrovėms. Jos patiria tūkstantinių nuostolių.
Kasdien sostinės Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukia bent dviejų trijų iškvietimų gesinti rūkstančių konteinerių. Gaisrų konteineriuose priežastis išaiškinti ir kaltininkus nustatyti labai sudėtinga. Padegėjai paprastai lieka nenubausti.
Šiukšliadėžės ir konteineriai dažniausiai dega Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose. Pavyzdžiui, aikštelėje, į kurią įvažiuoti galima iš Labdarių gatvės pusės, konteineriai per dvi savaites degė net triskart.
Iš trijų konteinerių buvo telikęs vienas – geležinis. Tačiau pirmadienį iš jo vėl veržėsi dūmai.
Ugniagesiai sako, kad tokie gaisrai dažniausiai kyla dėl žmonių neatsargumo ir aplaidumo. Gyventojai į konteinerius įmeta vis dar smilkstančių cigarečių nuorūkų ar neužgesintą degtuką. Gaisrui užtenka ir pelenų žiežirbos. Tačiau sunku įrodyti, kad gaisras prasidėjo būtent nuo nuorūkos.
Gaisrai galvos skausmu tapo ne tik ugniagesiams. Dėl jų nuostolių patiria ir komunalinių atliekų rūšiavimo bendrovės.
Pakeisti sudegusį buitinių atliekų konteinerį nauju joms kainuoja apie 500-600 litų. Antrinių žaliavų konteineriai triskart brangesni. Vieno jų kaina yra apie 1,5 tūkst. litų.
Naujausi komentarai