Reikia ar nereikia žiemą papildomai maitinti miško gyventojus? "Kokteiliui" pavyko sulaukti vieno puikaus atsakymo, iš kurio paaiškėjo, kad papildomu gausiu šėrimu ypač džiaugiasi šernai.

Mat gerai įmitusios, žiemos nepriteklių nejaučiančios šernės veda gausias jauniklių vadas, būrį padidinti pasistengia ir dar metų amžiaus nesulaukusios patelės. Bet kuriuo metų laiku gimę šerniukai puikiausiai išgyvena, todėl šernų populiacija pučiasi kaip ant mielių.

Kanopinius gyvūnus papildomai šerti reikėtų tik esant ypač nepalankioms išgyvenimo sąlygoms – labai šaltomis ir giliasniegėmis žiemomis. Briedžių papildomai šerti nereikia. Norint palengvinti jų gyvenimą šaltuoju metų laiku, reikėtų tik lapuočių medžių (ypač drebulių) biržių kirtimą atidėti žiemos metui.

Jeigu to padaryti nepavyksta, miškininkai elninių žvėrių lankomose vietose specialiai turėtų nukirsti drebulių, blindžių, šermukšnių. Šių lapuočių medžių žieve ir ūgliais žiemą maitinasi ir taurieji elniai, danieliai, stirnos, kiškiai. Pastariesiems tinka ir gerai paruoštas vasaros pradžioje nušienautos žolės šienas.

Skirkite dėmesio kurapkoms

O štai žiemą mažai kas lesina kurapkas. Šių paukščių sparčiai mažėja visoje Europoje. Lietuvoje netgi uždrausta jų medžioklė. Kai kur, dažniausiai iš eglišakių, joms pastatomos slėptuvės-lesyklos, kurių viduje reikia paberti įvairių grūdų, grūdų atliekų, smulkintų šakniavaisių ir daržovių, šieno nuobirų, piktžolių sėklų.

Ne taip seniai

Po Antrojo pasaulinio karo žvėrių gausinimo politiką vykdė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Gamtos apsaugos komitetas, miškininkai. Pastangos davė rezultatų: baigiantis praėjusiam amžiui, kanopinių žvėrių skaičius pasiekė iki tol Lietuvoje neregėtas aukštumas. Netgi buvo perlenkta lazda, ir žvėrys pradėjo daryti didžiulę žalą miškams bei žemės ūkiui.