Tyrimų rezultatai rodo, kad šaltinių vandens cheminė sudėtis įvairiais metų sezonais gana stabili, kokybė gera. Tačiau nitratų koncentracija, nors ir neviršija leidžiamų verčių, vis dėlto yra didesnė nei miesto vandentiekio vandenyje. Specialistams nerimą kelia ir šaltinių vandens bandiniuose aptikti pesticidų likučiai.

Tyrimais nustatyta, kad, nors vanduo ir teršiamas cheminėmis medžiagomis, jų koncentracija neviršija geriamam vandeniui taikomų verčių. Jame nedaug geležies, randami nedideli kiekiai nitrito, nitrato, amoniako. Tačiau priešingai, nei mano šaltiniais besižavintys klaipėdiečiai, jų vanduo daugeliu atveju yra kietas.

Formulė jums atsakys

Dažnai klausiame – kiek reikia žmogui vandens. Pastaruoju metu vartojama formulė: savo svorį (kg) padauginti iš 0,03 (30 ml). Taip gaunamas tikslus kiekis, kurį reikėtų mums išgerti per parą. Į šį kiekį reikia įskaičiuoti ir kelis puodukus arbatos.

Anot medikų, vartojant kietą maistą mūsų organizmas taip pat gauna nemažai reikalingo skysčio kiekio – iki 20 proc. Žinoma, kad vaisiai, sriubos – ypač vandeningi. Prie bendro suvartotų skysčių kiekio prisideda net ir gazuoti gėrimai, arbata, kava, tik rekomenduojama, kad jie nesudarytų pagrindinio dienos skysčių raciono.

Kaip žinoma, kūno skysčiai yra svarbūs daugeliui žmogaus organizme vykstančių fiziologinių procesų: virškinimui, maistinių medžiagų pernešimui į ląsteles, "toksinų" šalinimui, gleivinių drėkinimui, sąnarių tepimui.

Skysčių poreikis padidėja atliekant fizinius pratimus – skysčiai prarandami su prakaitu. Aukštesnė oro temperatūra taip pat padidina prakaitavimą.