Anglas Benas Burville'is, nardydamas prie Farno salų Nortumberlando grafystėje, vandenyje susitiko su mielu ruoniu.

Gyvūnas akivaizdžiai norėjo bendrauti – glaustėsi prie žmogaus, bandė žaisti ir siekė, kad naras jį paglostytų.

Ruonis abiem plaukmenimis apglėbė anglo ranką, o vėliau bandė jį, kaip žmogus, apkabinti.

Šį neįprastą susitikimą papasakojęs ir vaizdo įrašu patvirtinęs B.Burville'is prisipažino, kad neatsispyrė pagundai keletą kartų pakasyti naujam draugui pilvą.

Medicininį išsilavinimą turintis naras perspėjo, kad ne kiekviena akistata su ruoniu gali būti idiliška.

"Jie atrodo kaip šunys, tačiau savo elgesiu panašesni į lokius. Jie turi galingus plaukmenis ir nagus, – perspėjo britas. – Taip pat jų burnoje yra bakterijų, kurios gali sukelti rimtų infekcijų."

Kas jie, kur gyvena?

Anglas susitiko su pilkuoju arba ilgasnukiu ruoniu. Lotyniškasis šio ruonio pavadinimas reiškia "kumpanosė jūros kiaulė". Po vandeniu išbūna iki 20 min.

Pilkieji ruoniai gyvena apie 40 m. Patinų kūno ilgis – iki 2,5 m, sveria iki 300 kg. Patelės mažesnės – iki 2 m ilgio ir sveria iki 200 kg.

Minta žuvimis ir kai kuriais bestuburiais. Ilgasnukiai vandens gyvūnai turi dideles akis, tačiau medžiojant jiems svarbesnė klausa. Todėl išgyventų, net jei būtų ir akli. Medžioklėje jie naudojasi savotišku garsą skleidžiančiu organu (panašiai kaip delfinai), o nosis ir ūsai ypač jautrūs vandens virpėjimui.

Baltijos regione ilgasnukiai ruoniai dauginasi vasarį–kovą. Atlanto vandenyno paplūdimiuose – vėlų rudenį. Ruoniai nesudaro nuolatinių porų, dominuojantys patinai poruojasi su visomis prieinamomis patelėmis.

Naujagimių kailiukas būna baltas, tik po kelių savaičių jis įgauna pilkai rusvą spalvą. Patelės, atsivedusios jauniklių, po poros savaičių vėl gali poruotis.