"Kokteilio" gerbėja ir nuolatinė agentė Rufilė (lot. rudaplaukė) nuliūdo, kai staiga vėl buvo reanimuotas Pilies tiltas. Klaipėda lig tol priminė tikrą didmiestį – su spūstimis piko valandomis, su bent keliomis vadinamosiomis metalinėmis avarijomis sudėtingose sankryžose, su vairuotojų keiksmais ir amžinu vėlavimu į darbą. Tačiau kai perkirpo Pilies tilto reanimacijos baigtuvių virvelę, miestas tarsi apmirė. Mašinų srautai išsibarstė, ir liko Klaipėda panaši į graudžią provinciją.
Nors, antra vertus, 9-ajam autobusui vėl pasukus senuoju maršrutu, juo važinėjantiems klaipėdiečiams naujai atsivėrė pati Pilies gatvė, kad ir su skylėtu grindiniu, tačiau vėl naujai išvydome žaismingą džiazo freską, didingą Baltijos laivų statyklos pastatą, galiausiai – kartono lakštais užkaišytas Policijos komisariato galines duris.
Pasijutome tarsi vėlei atradę naują mylimos Klaipėdos kampelį. Tad Pilies tilto sugrįžimas į miesto gyvenimą turi savo minusų, tačiau yra ir pliusų.
Bevaisės pastangos
Teisme prokuroras rėžia kalbą: "Teisiamasis įvykdė nusikaltimą – kaip reta drąsų, sumanų ir išradingą".
Kaltinamasis: "Be reikalo taip giriate – vis tiek neprisipažinsiu".
Skelbimas optikos salone: prieš įsimylėdami iš pirmo žvilgsnio, pasitikrinkite regėjimą.
Šeimos žmogus
Dvi valandas kalbėjausi su uošve apie gyvenimą. Paskui tris valandas ruošiau su sūnumi pamokas. Po to dar tris valandas klausiausi žmonos, kokių permainų reikėtų namuose. Na, kada pagaliau ateis tie liftininkai ir išleis mus iš lifto?
Visiškai persistengė
Mokykloje:
– Na, kas perskaitėte "Anykščių šilelį"?
– O reikėjo perskaityti?
– Taip.
– Aš perrašiau.
Naujausi komentarai