Sociologai ir šiaip visokie "logai" savo aukso vertės tyrimus ir neprilygstamus didžios išliekamosios vertės persodrintus opusus dažniausiai tveria prikvėpuotuose aprūkusiuose kambarėliuose, remdamiesi popieriniais šaltiniais, neišeidami į gatvę ir net akyse nematę tos visuomenės atstovų, apie kuriuos taip uoliai kuria savo teorijas ir skelbia išvadas.
O pakaktų tik įsėsti į viešąjį transportą ir nuvažiuoti "nuo iki".Smalsesni galėtų autobusu "prasukti" kelis ratus. "Kokteilis" garantuoja, patirtas įspūdis pranoks lūkesčius ir būgštavimus, kad laikas buvo sugaištas veltui.
Vien ką reiškia tvaikas tokiose masinio susibūrimo vietose. Tyrėjui prieš akis atsivertų ne tik miestiečių įpročiai, jų polinkiai ir kitos savybės, bet ir ekonominis aspektas.
Akivaizdu, kad be patologiškų apsileidėlių – apstu taupių žmonių, kurie nemato reikalo rytais varvinti vandenį iš čiaupo (tai yra, lieti pinigus veltui), idant įgautų žmogišką pavidalą ir kvapą.
Dar galima analizuoti priklausomybes (ne tas baisiąsias, apie kurias rašomos knygos ir kuriami filmai), bet, pavyzdžiui, besaikį plepėjimą telefonu apie viską ir garsiai. Galiausiai puikus šaltinis sociologiniam tyrimui ir telefonų muzikėlės, kurios nenutils visą maršrutą, net įrašinėti nespėsite.
Ką čia bešnekėti, įsėskite pagaliau į autobusą ir pamatysite tikrąjį bet kurio miesto veidą.
Suardyta tvarka
Važiuoja išgėręs klebonas gerokai viršydamas leistiną greitį. Sustabdo jį kelių policininkas ir klausia:
– Tai ką, kunigėli, į pragarą skubi?
Klebonas atsako:
– Ne, vaikeli, nebėra pragaro. Visą smalą ant kelių supylė, o velnius pakelėse sustatė.
Naujausi komentarai