Katytės mums taip patinka, kad apie jas  galėtume šnekėti dieną naktį, visą savaitę ir ištisus metus.

Po klaipėdiečio Vido nusiskundimo, kad pastarosiomis naktimis dėl rujojančių kačių kniaukimo negali išsimiegoti, kaip ir tikėtasi, susiformavo dvi stovyklos – vieni užjautė vyriškį, kiti teigė, kad yra ir didesnių blogybių.

"Matyt, kol kačių mylėtojai nebus baudžiami už jų šėrimą, nieko gero nebus. Ta patologinė meilė katėms yra liga, be to, pavojinga visuomenei ir ją reikia gydyti. Įsivaizduokite, jei tokį pat aršumą, kaip "katinininkės" demonstruotų šunų mylėtojos. Dar yra žmonių, įsimylėjusių šeškus, žiurkėnus, šliužus. Galite mane kalti prie kryžiaus, bet tai, ką tos moterys daro, yra blogiausia, ką jos gali padaryti katėms, o kartu ir visiems mums", – teigė Jonas Butautas.

Nuomonių įvairovė

Anot Dzinės, nuo kačių kniaukimo labai padeda ausų kamštukai.

"Kas išbandė, tas liko labai patenkintas", – tvirtino moteris.

Kačių ekspertas kvietė pasidomėti, kas naktimis neleidžia miegoti: "Baisiu garsu ir įkyriai kniaukia katinai, viliodami pateles. Katės taip "neriaumoja", pasidomėkite."

Anonimas piktinosi, kad labiau užknisa kaimynės kniaukimas sekso metu. "O katės tegul sau kniaukia – netrukdo", – juokėsi jis.

Namas lengviau atsikvėpė

Liūdną, bet tikrą istoriją papasakojo Marija: "Prieš metus mūsų daugiabutyje numirė bobutė. Vieniša buvo, tikriausiai todėl labai mylėjo kates, šerdavo jas tris kartus per dieną, o pati mito tik makaronais ir grūdais. Pavargome visi nuo tų kačių, bet nieko bobutei padaryti negalėjome. Pagaliau visi supratome, kad tai vienintelė jos gyvenimo prasmė. Dabar, kai jos jau nebėra, pasikeitė ir mūsų gyvenimas. Išsimiegame, vaikai gali drąsiai žaisti pievelėse, išnyko bjaurus šlapimo tvaikas, aplinka tapo švaresnė. Gaila bobutės, bet, šiaip ar taip, be jos gyventi geriau. Bijome, kad vėl gali atsirasti kita kačių mylėtoja. Neduok Dieve."