Vakar vienkiemyje Klaipėdos priemiestyje gyvenantis Arnoldas klausė, kaip elgtis, nes po namo pamatais apsigyveno angis.

"Ką dabar su ja reikės daryti? Kaip elgtis?" – prašė patarti vyriškis.

"Daryk iš tinklo sląstus dviem galais, – rekomendavo Rytis. – Vienas galas būtų kaip gaudyklė, kurioje masalas gyvatei būtų pelė ar kitas judrus gyvūnėlis."

Audrius pajuokavo, kad jei Arnoldas pašertų angį, turėtų gerą draugą.

O Gintaras pasiūlė dar vieną humanišką patarimą – angį iš sodybos vyriškis galėtų išprašyti dūmais.

Anot Arūno, gyvatės nemėgsta neplautos avių vilnos. Jos reikia dėti aplink pamatus ir po grindimis, jei įmanoma.

Linksmų plaučių Ona įžvelgė kai ką daugiau: "Į lėkštę įpilk pieno ir padėk šliužui. Dievus garbink. Laumėms dėkok už gerą ženklą".

Ne taip linksma, kaip atrodo

Gyvačių galima sutikti miškuose, pievose, ežeruose, pajūryje. Paprastai jos taikios, neagresyvios ir, kilus triukšmui, pačios slepiasi. Puola tik tada, kai pajunta grėsmę arba kai kas nors pastoja joms kelią. Gyvatės dažniausiai įkerta renkant uogas ar grybus, einant miško taku, taip pat gali įgelti ir šienaujant. Kartais gyvatės atšliaužia ir į pamiškėje esančius sodus, sodybas. Dažniausiai jos kerta į galūnes dantimis, kurie yra viršutiniame žandikaulyje, todėl įkirtimo vietoje būna per 1 cm viena nuo kitos dvi adatos dydžio dūrio žaizdelės.

Pasak medikų, greitai atsiranda vietinių ir bendrų organizmo sutrikimų. Lietuviškų angių nuodai pakenkia organizmo kraujotakai. Gyvatės įkirtimo vietoje greičiau kreša kraujas ir gali išsivystyti venos uždegimas.

Patikrintas faktas

Nors dauguma gyvačių deda kiaušinius, bet kai kurios, pavyzdžiui, angys, veda gyvus jauniklius.

Linksmieji tirščiai

Jojo per miestelį du kaubojai. Vienas kitam sako:

– Žiūrėk, Bilai, ta mergina, atrodo, man nusišypsojo.

– Tu prisimink, kaip aš žvengiau, kai pamačiau tave pirmą kartą.