Vakar "Kokteilis" papasakojo, ir tai paliudijo nuotraukos, apie kraupų įvykį prie Baltijos jūros, kai uraganinio vėjo sukeltos bangos vos nepasiglemžė pensininkės ir ją gelbėti puolusio vyro. Tik stebuklas išgelbėjo neatsargius močiutę ir dieduką nuo "kelionės į Švediją".
Maudynės šaltose Baltijos bangose, vilkint žieminius drabužiais ir avint batais, šiems žilagalviams turėtų būti labai rimta pamoka visam likusiam gyvenimui.
Senukus vandenyje matę žmonės išgimdė mintį, kad net ir tokiu metų laiku prie jūros turėtų budėti gelbėtojai.
"Žmonės tegul saugo save ir už savo gyvybę tegul patys atsako, – dėl tokio pasiūlymo pyko Linda. – Pripratę, kad už juos kas kitas atsakytų. Jiems mat gelbėtojų reikia. Išties lyg vaikai. Tą patį galiu pasakyti ir apie mėgėjus žvejoti, žaidžiančius su savo gyvybe. Nejuokinga."
Kitas skaitytojas negalėjo patikėti, kad buvo tokia idėja.
"Ar tikrai yra tokių, kurie klausė, kur galima būtų rasti gelbėtojus, jeigu patys nenori gyventi? – stebėjosi vyriškis.
– Kam jiems tie gelbėtojai?"
O Audrius pastebėjo, kad yra "protinguolių", kurie audros metu prie jūros atsiveža nykštukinius šunis ir leidžia po vandenį lakstyti.
"Normalesnė banga atsiristų, ir galėtų tokie augintinių šeimininkai, netekę šunelio, lieti ašaras ir rautis plaukus", – ironizavo klaipėdietis.
"Kokteilio" pozicija
Šuniukams jokios bangos nebaisios, net cunamis, – jie moka gerai plaukti.
Nemokami patarimai
Miesto savivaldybės klerkai galėtų pardavinėti bilietus norintiems audros metu patekti ant molų. Už brangesnius bilietus drąsesnieji gautų teisę per audrą palaipioti ant akmenų.
Nelabai linksmi tirščiai
Elektriko laidotuvės. Pokalbis tarp atėjusiųjų:
– Koks jis dar jaunas. Kažin kiek jam stuktelėjo?
– Apie 220.
Naujausi komentarai