Visiškai pritariu "Karštame telefone" išdėstytai Algio minčiai, kad reikia naujai išasfaltuoti Liepų gatvę. Čia yra Klaipėdos širdis, ir tie lopai ant lopo garbės miestui tikrai neprideda. Pagrindinė gatvė turėtų pavyzdys kitoms, o dabar ji – nelygi ir atrodo apgailėtinai: šaligatviai sutvarkyti, o asfaltas baisus. Juk čia yra savivaldybė, centrinis paštas, kuris yra didelis viską fotografuojančių užsienio turistų traukos centras. Taigi Liepų gatvę išties reikia asfaltuoti ir kuo greičiau.

Lina

Gėlynai džiugina

Klaipėdos gėlynai džiugina akį. Matome, kad mūsų gėlininkai ėmė domėtis pasaulinėmis apželdinimo tendencijomis, renkasi nebūtinai labai brangias, bet ryškias, lauko žolynus primenančias gėles. Ypač gražu prie Senojo turgaus ir prie Neringos skulptūros. Vien gėlynai čia traukia pasėdėti ir pasidžiaugti žiedais. Juk tiek tos vasaros teturime.

Ieva

Pagaliau pasirūpino neįgaliaisiais

Labai ačiū tiems, kas pagaliau susiprato padaryti kelią neįgaliesiems prie Žvejų rūmų durų. Tokių ratukais pasiekiamų įstaigų Klaipėdoje nėra daug. Pats laikas tuo pasirūpinti valdiškoms įstaigoms.

Vytartas

Pavogė penkias minutes miego

Nesuprantu, kas nustato viešųjų erdvių šienautojų darbo grafiką? Antradienį 7.30 val. I.Simonaitytės gatvėje po namo langais gal penki siaubingai blerbiančiais "trimeriais" apsiginklavę vyrai ėmė pjauti žolę. Mano žadintuvas turėjo suskambėti po penkių minučių. Buvo gaila nepamatyto sapno, bet jeigu tai būtų buvusi išeiginė diena, nežinau, kaip siautėčiau. Pikčiausia, kad žolę skubėjo šienauti, o gyvatvores paliko apžėlusias. Praeiviai į jas šiukšles meta. Dar labiau kelių namų gyventojus papiktino, kai vieną šeštadienį 7 val. ryto kažkokie vyrai pradėjo elektriniais pjūklais pjauti pasvirusį darželio medį. Kodėl pas mus viskas daroma, kad žmonėms kuo daugiau nepatogumų būtų? Ar taip tyčia elgiamasi?

Jolita

Poilsio parke – palaidi šunys

Jei patys šeimininkai nesusipranta, gal kas iš valdžios institucijų galėtų rytais pavaikštinėti poilsio parke. Prieš aštuntą ryto čia būna pilna palaidų šunų. Aiškinimas, kad šuniukas nieko blogo nedaro, manęs neguodžia. Man nepatinka, kai veršio dydžio keturkojis mane vejasi. Kiek galima apie tai kalbėti ir rašyti? Gal jau laikas būtų ne tik reikalauti sau visokių patogumų, bet ir patiems laikytis taisyklių.

Vytautas