Sugrįžau iš užsienio į savo gimtinę Klaipėdą. Esu labai laimingas ir savo laime noriu pasidalyti su visais. Nors orai ir nedžiugina, bet kaip gera sugrįžti. Pasivaikščioti palei prieplauką, pasigrožėti senamiesčiu. Per metus miestas tikrai išgražėjo, pasikeitė, tapo tvarkingesnis. Atrodo, net žmonės labiau ir dažniau šypsosi. Geri jausmai ir vaikystės prisiminimai užklumpa nuvažiavus prie jūros. Tiesiog džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu tikras klaipėdietis. Man šis miestas patinka ir visada norisi į jį sugrįžti.

Kristijonas

Naktį aiškinosi santykius

Negaliu suprasti, koks malonumas aiškintis santykius taip, kad pakankamai intymų pokalbį girdėtų bent keli šimtai žmonių? Taip savaitgalį atsitiko Varpų gatvės gyventojams, kurie po vidurnakčio buvo priversti klausytis dviejų jaunų vyrų rietenų. Iš pradžių atrodė, kad reikės kviesti policiją, nes vyrai ne tik rėkte rėkė ir rusiškai keikėsi, bet ir susimušė. Galiausiai vienas jų čiupo pagalį ir jau ruošėsi smogti kitam, bet tada aistros kiek aprimo ir kelių daugiabučių namų gyventojams tapo aišku, ko vaikinai pykosi. Pasirodo, pirmasis antrajam pasakė, kad jo žmona – kekšė, nes turi lytinių santykių su kažkokiu vyru. "Raguotasis" šiam vožė kumščiu ir išmušė porą dantų. Va ir visa konflikto, dėl kurio buvo pažadinti keli šimtai žmonių, esmė.

Daiva

K.Donelaitį – į dienos šviesą

Kažkas "Karštame telefone" teisingai skundėsi, kad K.Donelaičio aikštėje yra seni, supuvę medžiai, kurie pavojingi, nes gali bet kada nuvirsti ant praeivių galvų. Pritariu šiam miestiečių pastebėjimui. Medžiai ten turi būti iškirsti ir išvežti. Visi iki vieno. Tuomet šiaip jau ši tamsi aikštė taps šviesi ir klaipėdiečiai pagaliau pamatys, kad šioje vietoje yra kažkoks paminklas. Dabar gi paklauskite pietinės Klaipėdos dalies moksleivių, ar jie žino, kur yra K.Donelaičio aikštė. Dažnas tiesiog atsakys, kad nieko apie ją nėra girdėjęs. Tai yra labai blogai, kai klasikai lieka užmarštyje. Taigi reikia kuo skubiau šioje vietoje padaryti tvarką, išpjauti pasenusius medžius, sutvarkyti nuo sovietinių laikų likusią aplinką, ir vaizdas čia atsivers visai kitas, šiuolaikiškesnis, gražesnis. Juk senų vaistų nevartojame, nes tai būtų savižudybė. Kodėl tad turėtume saugoti persenusius medžius?

Henrikas,
Liepų gatvės gyventojas