- Asta Dykovienė, Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjančių žiemos švenčių maratonas žada ne tik šeimų susiėjimų džiaugsmą, bet ir agresijos protrūkius artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai tikina, jog per šventes gerokai padaugėja smurto atvejų, tačiau Klaipėdos moterų krizių centro darbuotojos tvirtina priešingai.
Artėjančių žiemos švenčių maratonas žada ne tik šeimų susiėjimų džiaugsmą, bet ir agresijos protrūkius artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai tikina, jog per šventes gerokai padaugėja smurto atvejų, tačiau Klaipėdos moterų krizių centro darbuotojos tvirtina priešingai.
Mįslingas pastatas
Klaipėdoje, Taikos prospekte 76A, nuo 2013 m. sausio 2-osios veikia Moterų krizių centras.
Čia trumpam turi galimybę prisiglausti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios moterys ir mamos su vaikais, prostitucijos ar prekybos žmonėmis aukos.
Sumanymas – taurus, o paslauga labai reikalinga. Tačiau nuo pat pastatymo, jau beveik dvejus metus ši įstaiga klaipėdiečiams kelia daug klausimų.
Kodėl šio pastato langai visuomet tamsūs, kodėl šioje įstaigoje nematyti jokių gyvybės ženklų, kodėl kieme niekada nežaidžia vaikai, nors yra įrengta žaidimų aikštelė?
Po šių signalų dienraščio fotografas kone savaitę kasdien apie 19 val. fotografuodavo pastatą iš visų pusių. Jame degė šviesos tik bendro naudojimo patalpose – salėje arba vestibiulyje ir dviejuose kambariuose.
Susidaro įspūdis, kad milijonus litų kainavęs centras – pustuštis, nors, jo vadovės Linos Krasauskienės teigimu, šiuo metu čia glaudžiasi 14 moterų.
Jos tiesioginė viršininkė – Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė tvirtino, kad centre dabar netgi turėtų būti 17 klaipėdiečių, kurioms prireikė pagalbos.
Nepaisant to, įstaigos pastatas kelia apmirusio negyvenamo namo įspūdį, kuriame nėra žmonių, tik keli čia būnantys darbuotojai.
"Mums dažnai sako, kad mūsų įstaigos langai tamsūs. Nežinau, kodėl taip atrodo, moterys retai išeina į kiemą, vaikai irgi retai ten žaidžia. Nesakyčiau, kad tos moterys tamsoje sėdi, jos dažnai laiką leidžia poilsio kambaryje", – aiškino L.Krasauskienė.
"Jos tamsoje tikrai nesėdi. Moterys yra laisvos planuoti savo laiką, – gali būti išvykusios pas draugus, gal dar kur nors. Šiuo metu sprendimai teikti pagalbą yra priimti 17 žmonių, trims iš jų – psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos", – patikino R.Bratėnaitė-Vitkienė.
Pareikalavo paso
Deklaruojama, kad Moterų krizių centras veikia visą parą septynias dienas per savaitę, tad fizinį ar psichologinį smurtą šeimoje patyrusios klaipėdietės į įstaigą gali atvykti bet kuriuo paros metu.
Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais jos ten bus priimtos.
"Į mane kreipėsi jauna moteris su vaiku ant rankų. Ji streso būsenos išbėgo iš namų, kaip stovi, nes vyras siautėjo paėmęs kirvį. Ji nuvyko į Moterų krizių centrą, bet ten pareikalavo jos asmens dokumento, kitaip esą negali jos priimti. Koks dar dokumentas, kai ji spruko nuo smurtaujančio sutuoktinio tik su šlepetėmis ir chalatu? Tada ji manęs paprašė pagalbos, aš pareikalavau, kad centro darbuotojos raštu pateiktų paaiškinimą, kodėl nepriima nuo smurto nukentėjusios moters po savo stogu", – pasakojo klaipėdietė visuomenininkė.
Tik tada esą centro darbuotojos leidosi į kalbas, ir moteris sulaukė pagalbos, kurią privalo suteikti už miesto pinigus išlaikoma įstaiga.
"Be dokumento į mūsų įstaigą mes priimame tik išimties atveju. Tačiau vėliau dokumentus mes privalome sutvarkyti. Yra buvę atvejų, kai nesuteikėme pagalbos, nes neturėjome vietų. Tada moterį nukreipėme į nakvynės namus, o vaikučius siuntėme į Pagalbos vaikams padalinį. Taip elgiamės kritiniu atveju, kai nukentėjusioji neturi artimųjų ar giminių", – tikino L.Krasauskienė.
Pagalba – ne visiems
Krizių centre yra 18 vietų, 16 skirta apgyvendinimui iki pusės metų, 2 vietos – ypatingiems atvejams, kai nelaimės ištiktos moterys gali prisiglausti trumpam, tik tris paras.
Centro vadovė teigė, kad į šią įstaigą nepriima ne klaipėdiečių, tai yra moterų, kurių deklaracijos vieta nurodyta ne Klaipėda.
Psichologinę ir socialinę pagalbą gali teikti tik tiems asmenims, kurie faktiškai gyvena Klaipėdoje, nes šią paslaugą apmoka miestas.
"Mes teikiame dvi skirtingas paslaugas, kiekvieną mėnesį padedame maždaug 65 moterims, joms suteikiame socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko konsultacijas. O čia kas mėnesį gyvena vidutiniškai 15 moterų. Šiuo metu pas mus glaudžiasi 14 moterų. Juk smurtautoją į areštinę uždaro tik dviem paroms, o po to jis išeina. Ir kas tada? Tik daliai nusižengusių vyrų taiko laikinas apsaugos priemones, kad jie negalėtų artintis prie savo šeimos", – dėstė L.Krasauskienė.
Dienraštis buvo gavęs informacijos, kad vienai smurtą patyrusiai moteriai psichologo konsultacija šiame centre buvo pažadėta tik po mėnesio.
Centro vadovė šį faktą kategoriškai neigė. Esą centre dirba du psichologai, vienas – po darbo valandų, todėl teigiama, kad bet kuriuo momentu moterys turėjo galimybę konsultuotis.
Gyvenimas Moterų krizių centre vienam asmeniui per mėnesį miestui kainuoja 666,71 euro. Per metus iš savivaldybės iždo vieno žmogaus išlaikymas siekia 8 tūkst. eurų.
Faktiškai čia prisiglaudusioms smurto aukoms metams iš viso reikia 120 tūkst. eurų, neskaičiuojant darbuotojų atlyginimų ir pastato komunalinių paslaugų išlaidų.
"Kaip galime įkainoti pagalbą nuo smurto nukentėjusiai moteriai? Tokių įstaigų išlaikymas kainuoja, o kaip jis atsiperka, net nežinau, kaip apibrėžti", – sakė R.Bratėnaitė-Vitkienė.
Stebuklai: "konfliktų sumažėja"
Kalėdinis laikotarpis Moterų krizių centre esą dažniausiai pasižymi ramybe ir džiuginama statistika.
Teigiama, kad per šventes įstaigoje, teikiančioje pagalbą smurtą šeimoje patiriančioms moterims, paprastai neapsigyvena nė viena klaipėdietė.
Esą panaši tendencija pastebima kiekvienais metais.
"Kiek pamenu, nei pernai, nei užpernai per Kūčias ir Kalėdas smurto protrūkių šeimose nebuvo. Smurtaujama yra kasdien, o per šventes konfliktų ar probleminių situacijų sumažėja, įvyksta įvairūs susitaikymai, apsikabinimai ir taip toliau. Per šventes žmonės būna geresni. Aš kiekvienais metais tomis dienomis skambinu į padalinį ir klausiu, kokia situacija", – tikino R.Bratėnaitė-Vitkienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – autobuso ir „Volkswagen“ kaktomuša
Uostamiestyje trečiadienio rytą susidūrė miesto autobusas ir automobilis. ...
-
Prieš teismą stos narkotikais prekiavęs įmonės vadybininkas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus pasiekė baudžiamoji byla, kurioje 28-erių metų vadybininku dirbantis telšiškis kaltinamas neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. ...
-
Viename iš uostamiesčio autobusų vyras pagrobė nepilnamečio telefoną
Antradienio vakarą viename iš Klaipėdos miesto maršrutinių autobusų iš nepilnamečio buvo pagrobtas telefonas. ...
-
Patikėjusi sukčių klasta, klaipėdietė prarado 5 tūkst. eurų
Sukčių pramanais apie į eismo įvykį patekusią giminaitę patikėjusi uostamiesčio gyventoja prarado 5 tūkst. eurų. ...
-
Bendrovė „Radailių dvaras“ ir jos direktorė nubaustos už mokesčių vengimą1
Klaipėdos apygardos teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Radailių dvaras“ ir jos direktorė Vita Aušrienė pripažintos kaltomis dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. ...
-
Klaipėdoje – BMW vairuotojų konfliktas: vyras apgadino automobilį, svaidėsi grasinimais
Pirmadienį Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vienas vyras grasino kitam. ...
-
Šilutės rajone – avarija: sužaloti devyni žmonės (atnaujinta)
Šilutės rajone antradienį susidūrė trys automobiliai. ...
-
Uostamiestyje siautė drabužių vagis
Klaipėdoje vyras iš parduotuvės prekybos centre nugvelbė drabužių už beveik 550 eurų. ...
-
Plungės rajone vyras, įtariama, nelegaliai prekiavo el. cigarečių skysčiu
Plungės rajono pareigūnai nustatė vyrą, kuris galėjo nelegaliai prekiauti skysčiu el. cigaretėms. ...
-
Per savaitę Klaipėdoje – 336 KET pažeidimai
Lapkričio 18–24 d. Klaipėdos Kelių policijos skyriaus pareigūnai per vykdytas priemones iš viso užfiksavo 336 įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, nustatė penkis neblaivius vairuotojus. Didžiausią dėmesį pareigūnai pra...