Sena mada – veidus slėpti kaukėmis

Į posėdį – po gobtuvu

Ar gali teismo suole atsidūręs asmuo tikėtis teisės į atvaizdą paisymo ir privatumo?

"Nemanau, kad veido kaukė yra toks rūbas, kaip šiltas megztinis. Kažin, ar tokią leistų atnešti į areštinę", – svarstė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus Vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis.

Didelį atgarsį sukėlusi plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo byla atidžiai sekama ne tik žurnalistų, bet ir visuomenės.

Viename teismo posėdžių įtariamųjų veidus kažkodėl slėpė kaukės.

Kitame teismo procese, vadinamojoje "Grožio chirurgijos" byloje, privačių klientų duomenų vagyste įtariamas asmuo taip pat veidą slėpė po kauke.

"Dažniausiai jie veidus dengia, kaip tik išmano. Pamenu, kaip viena klaipėdietė, įtariama sunkiu nusikaltimu, Kauno teismuose sėdėjo apsigobusi skara nuo galvos iki kojų. Viena vertus, suprantu, taip mėginama ginti jų teises. Tačiau teismas privalo įsitikinti, kad tai būtent tas asmuo dalyvauja posėdyje. Vėliau, manau, žmogus gali sėdėti ar su akiniais, ar su kauke, ar su skuduru ant galvos, nesvarbu. Svarbu, kad tai nerodytų nepagarbos teismui. Bet man regis, kaukė teisme yra nederamas dalykas", – garsiai svarstė J.Michailovskis.

Slepia nuo liudininkų

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis tikino, kad nėra gavęs kurio nors bylos dalyvio prašymo teismo posėdžio metu vienaip ar kitaip slėpti savo veidą.

"Tikėtina, kad sprendimas įtariamajam slėpti veidą buvo priimtas dėl tam tikrų argumentų. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu gali tekti taikyti įtariamojo atpažinimą. Kaip liudytojas atpažins, ar tikrai tas asmuo padarė nusikaltimą? Vėliau įtariamasis sakys, kad liudytojas matė jo veidą televizijoje ir buvo neobjektyvus", – svarstė S.Bliudsukis.

Uostamiesčio teismo salėse yra pasirodę tik slaptieji liudytojai, kuriems buvo leista dėvėti kaukes.

"Tačiau gyvenime visko nutinka. Mano praktikoje yra buvęs atvejis, kai du liudytojai atpažino ir patvirtino, kad nusikaltimą padarė būtent tas asmuo, o vėliau paaiškėjo, jog jis tik buvo labai panašus į tikrąjį nusikaltėlį. Ne tik užsienyje tokių dalykų būna", – prisiminė prokuroras J.Michailovskis.

Į areštinę nešė tarką

Klaipėdos policijos Areštinės viršininkas Darius Petraitis išsklaidė visas abejones ir patikslino, kad kaukių joks artimasis negali perduoti sulaikytiesiems.

"Yra sudarytas draudžiamų daiktų sąrašas. Jame nurodyta, kad be šiltų rūbų galima perduoti kepures ir šalikus, bet kepurė turi nedengti veido. Parašyta aiškiai", – tikino D.Petraitis.

Areštantai prieš keletą metų dar mėgindavo gudrauti, tačiau, pasak D.Petraičio, pastaruoju metu tvarkos laikomasi.

"Artimieji gali perduoti šiltų drabužių, striukių ar paltų, bet karinių uniformų ar jų detalių perduoti negalima", – tikino D.Petraitis.

Areštantai neprašo nei pagalvių, nei patalynės, dažniausiai nori buities reikmenų.

Klaupėsi ant pagalvės ir meldėsi, net maldos kilimėlio neprašė. Tik kaip jie sužino, kur tie Rytai?

"Vienas čia prašė česnakų spaudyklės. Nežinau, kam. Bandyta buvo perduoti nedidelę tarką. Žinoma, neleidome to daryti. Musulmoną turėjome, nieko ypatingo neprašė. Klaupėsi ant pagalvės ir meldėsi, net maldos kilimėlio neprašė. Tik kaip jie sužino, kur tie Rytai?" – svarstė D.Petraitis.

Vienintelis dalykas, ką galima areštantams perduoti neribotai, net kelis kartus per dieną – spauda ir cigaretės.

"Skaito. Ir dar kaip. Kiti iš bibliotekos knygas ima", – tikino S.Petraitis.